Tėvynės mylėtojų draugija

Tėvỹnės myltojų draugijà, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros ir švietimo organizacija. Įkurta 1896 Susivienijimo lietuvių Amerikoje veikėjų T. Astramsko, Jurgio Kazakevičiaus, P. Mikolainio iniciatyva vietoj Lietuvių mokslo draugystės (veikė 1886–96). 1910 turėjo apie 160 kuopų, 3000 narių, 1917 – 140 kuopų, 3150 narių, skyrius Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, 1964 – apie 500 narių. 1900 prie Tėvynės mylėtojų draugijos įsteigto Moksleivių fondo (1904 sujungtas su draugija Aušra, nuo 1924 veikė kaip Kultūros fondas) lėšomis buvo šelpiami Lietuvos moksleiviai. Draugija leido knygas (iki 1958 išėjo 49), dalį jų per lietuvių spaudos draudimą siuntė į Lietuvą. Svarbiausieji leidiniai: V. Kudirkos Raštai (6 t. 1909), A. Strazdo Raštai (1914), V. Daugirdaitės‑Sruogienės Lietuvos istorija: Lietuva amžių sūkury (1956). Tėvynės mylėtojų draugijos periodiniai leidiniai 1911–20 Vienybė lietuvninkų, vėliau – Sandara.

Tėvynės mylėtojų draugijos III seimo delegato ženklas (1910)

Tėvynės mylėtojų draugijos išleista M. Šalčiaus Paskaita iš Lietuvos istorijos (1918, Bruklinas; Vytauto Didžiojo karo muziejus)