tėvỹstės ir motinỹstės nustãtymas, nustatymas, kas yra vaiko tėvas ar motina. Tėvystė (motinystė) gali būti nustatoma administracine ar teismo (esant šalių ginčui) tvarka. Tėvystė administracine tvarka nustatoma patvirtinus ją civilinės metrikacijos aktu, kuriame įrašomi duomenys apie vaiko tėvą remiantis santuokos įrašu (jei vaikas gimė susituokusiai motinai ar nuo vaiko motinos ištuokos praėjo ne mažiau įstatymo nustatytų dienų, pvz., Lietuvoje ne mažiau kaip 300 dienų) arba bendru vaiko motinos ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigai dėl tėvystės pripažinimo. Teismo tvarka tėvystė dažniausiai nustatoma, kai vaikas yra nesantuokinis arba gimė nuo santuokos sudarymo nepraėjus įstatymo nustatytam laikotarpiui.
Motinystė patvirtinama civilinės metrikacijos aktu, kai civilinės metrikacijos įstaiga pagal medicininės įstaigos išduotą pažymėjimą apie vaiko gimimą vaiko gimimo įraše moterį įrašo jo motina, arba nustatoma teismo sprendimu, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną ar motinystė nuginčyta. Pateikdami ieškinį dėl tėvystės ir motinystės nustatymo į teismą gali kreiptis moteris, laikanti save vaiko motina (vyras, laikantis save vaiko tėvu), pilnametis vaikas, vaiko motina (tėvas), globėjas (rūpintojas) ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Tėvystės ir motinystės nustatymo pagrindas yra teismo ekspertizės išvada (DNR – deoksiribonukleorūgšties – tyrimas), įrodanti biologinį vaiko ir tėvo (motinos) ryšį. Bylose dėl tėvystės ir motinystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma.
Lietuvoje tėvystės ir motinystės nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001). Bylų dėl tėvystės ir motinystės nustatymo nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003).
2271