tezaurãvimas, aukso ir kitų tauriųjų metalų (dažniausiai sidabro, platinos, paladžio) privačių atsargų, kaip turto formos, kaupimas. Plačiąja prasme tezauravimas apima ir valstybinių aukso atsargų kaupimą. Tezauruoja daugiausia fiziniai asmenys, komerciniai bankai, kitos finansų įstaigos, siekdamos apsidrausti nuo jų turimo kapitalo nuvertėjimo, ypač karų, ekonominių ir politinių krizių, socialinių sukrėtimų, didelės infliacijos laikotarpiais. Aukso ir kitų tauriųjų metalų luitai, monetos, nedideli juvelyriniai dirbiniai (pavyzdžiui, žiedai, apyrankės) tampa saugia investicija, kuri ilgainiui nepraranda savo vertės. Iki Antrojo pasaulinio karo aukso tezauravimas buitinėms ir apeiginėms reikmėms buvo labiausiai paplitęs Rytų šalyse (Indijoje, Kinijoje, Egipte ir kitur). 1492–1975 privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys tezauravo daugiau kaip 30 % viso pasaulyje išgauto aukso. 20 a. 9 dešimtmetyje aukso privačios atsargos sudarė daugiau kaip 25 000 tonų, daugiausia sukaupta Prancūzijoje ir Indijoje.
1583