Mbeki Thabo (Tabas Mbèkis) 1942 06 18Idutywa (Transkei regionas, dabartinė Rytų Kaapo provincija), Pietų Afrikos Respublikos politikas. Afrikos nacionalinio kongreso veikėjo Govano Mbeki (1910–2001) sūnus. Gimtoji kalba, kaip ir N. Mandelos, – kosų (pagal 1996 konstituciją Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 valstybinių kalbų).
Nuo 1956 Afrikos nacionalinio kongreso narys. 1966 priverstas emigruoti (1966–70 gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur studijavo ekonomiką Sussexo universitete, vėliau – gretimose Afrikos valstybėse). Užsienio valstybėse atstovavo Afrikos nacionaliniam kongresui. Studijavo ekonomiką Sasekso universitete. 1970 Sovietų Sąjungoje mokėsi karybos. Nuo 1975 Afrikos nacionalinio kongreso vykdomojo komiteto narys, nuo 1984 jo Informacijos departamento, nuo 1989 Užsienio ryšių departamento direktorius. 1994, Pietų Afrikos Respublikoje panaikinus apartheido režimą, grįžo. Nuo 1994 Pietų Afrikos Respublikos parlamento narys ir, kartu su F. de Klerku, vienas iš viceprezidentų (prezidentas – N. Mandela). 1996, F. de Klerkui atsistatydinus ir Nacionalinei partijai pasitraukus iš vyriausybės, liko vieninteliu viceprezidentu. 1997, N. Mandelai atsistatydinus, tapo Afrikos nacionalinio kongreso pirmininku (iki 2007).
Thabo Mbeki
1999–2008 Pietų Afrikos Respublikos prezidentas (2004 perrinktas). Nepaisant T. Mbeki pastangų ir ūkio plėtros, šalyje toliau didėjo nedarbas ir socialinė nelygybė. Užsienio politikoje T. Mbeki pritarė Afrikos šalių bendradarbiavimui, lygiateisių santykių su Vakarais plėtojimui, aktyviai dalyvavo sureguliuojant konfliktus gretimose valstybėse (Ruandoje, Burundyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Zimbabvėje). Praradęs dalies Afrikos nacionalinio kongreso vadovų palaikymą (kaltintas kišęsis į korupcija apkaltinto viceprezidento J. Zumos bylos tyrimą) atsistatydino.
Nuo 2016 12 Pietų Afrikos universiteto kancleris.