Thãro dykumà (Thāro dykuma, Tãro dykumà), Didžióji Ìndijos dykumà, smėlingoji žvirgždingoji dykuma Indijos šiaurės vakaruose ir Pakistano rytuose, tarp Aravali kalnagūbrio (rytuose) ir Indo slėnio (vakaruose); Indo–Gangos lygumos vakarinė dalis. Plotas apie 300 000 km2 (kitais duomenimis, apie 200 000 km2). Ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) apie 800 km, plotis iki 450 kilometrų.
Paviršiaus vidutinis aukštis 150–320 metrų. Tharo dykuma susidariusi iš aliuvinės, jūrinės ir eolinės kilmės nuogulų (daugiausia smėlių), kurios dengia smiltainio uolienas (vietomis būna jų atodangų). Vyrauja išilginės, parabolinės kopos (pietinėje ir vakarinėje dykumos dalyje), barchanai (vidurinėje dalyje, santykinis aukštis iki 150 metrų). Šiaurinė dalis žemesnė, yra druskingų ežerų. Klimatas tropinis musoninis, žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 10–15 °C, liepos apie 35 °C. Per metus iškrinta nuo 50–100 (vakaruose) iki 350–500 mm (rytuose) kritulių; didžiausia dalis – pietvakarinių musonų metų (liepą–rugsėjį). Gegužę–birželį dažnos dulkių audros. Vyrauja smėlžemiai, druskožemiai. Kserofitinė pusdykumių augalija. Kanalais tiekiamas vanduo iš Indo ir Satledžo; drėkinamuose plotuose auginama kviečiai, soros, ankštiniai augalai. Požeminis vanduo 30–120 m gylyje. Geriamo vandens trūkumas. Veisiama kupranugariai, avys, ožkos. Gaunama druska.
Tharo dykuma
Lal Suhanros (plotas 874 km2, įkurtas 1972; Pakistane), Tharo dykumos (3162 km2, 1992; Indijoje) nacionaliniai parkai.
Didžiausi miestai (Tharo dykumos pakraščiuose): Džodhpuras, Bikaneras. Oazės, nedidelės gyvenvietės, klajoklių gentys; viena tankiausiai gyvenamų dykumų pasaulyje.