skulptūra su bareljefu Theodoro von Grotthusso atminimui (skulptorius Algirdas Butkevičius)
von Grotthuss Theodor (Teodoras fon Gròtusas, fon Gròthusas), tikrieji vardai Christian Johann Dietrich, 1785 01 20Leipcigas 1822 03 26Gedučiai (Vaškų vlsč., Panevėžio apskr.), Lietuvos fizikochemikas. Kilęs iš Kuršo didikų. Paryžiaus galvanikų draugijos (1807), Turino mokslo ir menų akademijos (1808), Miuncheno mokslų akademijos (1814), Kuršo literatūros ir meno draugijos (1817) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1803 studijavo Leipcigo universitete, 1803–08 Politechnikos mokykloje Paryžiuje, stažavo Romoje, Neapolyje. 1805 dalyvavo A. von Humboldto ekspedicijoje į Vezuvijų. Nuo 1808 gyveno ir dirbo Gedučių dvare.
Mokslinė veikla ir atradimai
1805 Romoje paskelbė pirmąją elektrolizės teoriją, kurioje pateikė medžiagų poliškumo ir šuolinių sąveikos aktų grandinės koncepciją. Jo elektrolizės teorija buvo teorinis pagrindas H. Davy cheminio giminingumo ir J. J. Berzelijaus elektrocheminio dualizmo idėjoms plėtoti. Tirdamas šviesos sąveiką su medžiaga 1815 atrado fosforescencijos dėsnį, 1818 – svarbiausius fotocheminius dėsnius: cheminę reakciją sukelia tik medžiagos sugerta šviesa (Grotthusso ir Draperio dėsnis); reakcijos produktų kiekis priklauso nuo šviesos intensyvumo ir trukmės (šis dėsnis nepelnytai priskirtas R. W. Bunsenui ir Henryʼiui Enfieldui Roscoe). Pagal fotoelektrinį aktyvumą pirmasis suskirstė medžiagas į laidininkus, puslaidininkius ir dielektrikus, atrado kapiliarinį elektrizacijos reiškinį, skatinantį nuosėdų atsiradimą pažeistame paviršiuje (elektrostenolizę), kai kurias analizinės chemijos reakcijas ir jas panaudojo medžiagoms tirti.
Theodor von Grotthuss (iliustracija iš knygos Zeitschrift für Physikalische Chemie, dailininkas nežinomas)
Sukonstravo cheminį fotometrą, kurį panaudojo laikui matuoti. Tyrė metalų dendritų augimą, dujų degimo ir sprogimo sužadintas grandinines chemines reakcijas (šio tyrimo rezultatais pasinaudojo H. Davy kurdamas saugią šachtininkų lempą), Smardonės mineralinio vandens šaltinius, rodanidus, meteoritus.
Knygos
Veikalai: Traktatas apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra (Mémoire sur la décomposition de l’eau et des corps qu’elle tient en dissolution à l’aide de l’éléctricité galvanique 1805), Fizikiniai cheminiai tyrimai (Physisch‑chemische Forschungen t. 1 1820), Theodoro von Grotthusso traktatas apie elektrą ir šviesą (Abhandlungen über Elektrizität und Licht, išspausdintas leidinyje Ostwald’s Klassiker der exakten Wissenschaften 1906 nr. 152).
Atminimo įamžinimas
1994 Lietuvos mokslų akademija įkūrė Th. von Grotthusso fondą, įsteigė premiją ir kasmetinę stipendiją, nuo 1995 teikiamas medalis. 2007 Vilniaus universitete Chemijos fakultete atidaryta Th. von Grotthusso auditorija.
L: A. Žvironas Theodor von Grotthuss Kaunas 1938; J. A. Krikštopaitis Pralenkęs laiką: Theodor Grotthuss Vilnius 2001; J. P. Stradin′ Teodor Grotgus 1785–1822 Maskva 1966.
1234