Théodoreʼo Géricault portretas (aliejus, 1822 ar 1823, dailininkas H. Vernet; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Géricault Théodore (Teodoras Žerikò), tikr. Jean‑Louis‑André‑Théodore 1791 09 26Rouen 1824 01 26Paryžius, prancūzų tapytojas. Romantizmo pradininkas Prancūzijos dailėje. 1796 su tėvais persikėlė į Paryžių. 1808–10 mokėsi pas C. Vernet, 1810–11 – privačioje dailės akademijoje Paryžiuje. 1811–15 Luvre kopijavo Renesanso, baroko epochos meistrų kūrinius, žavėjosi P. P. Rubenso kūryba. 1816–18 lankėsi Florencijoje, Romoje, 1820–22 – Anglijoje (domėjosi J. Constable’io, R. P. Boningtono tapyba).
Kūryba
Paveiksluose vaizdavo herojiškus žmones, konfliktiškas situacijas, makabriškus vaizdus, rėmėsi savo laikotarpio istoriniais įvykiais, naudojo alegorinius įvaizdžius (Medūzos plaustas 1819), tapė žirgus, daugiausia lenktynių, medžioklės, karo žygių scenose (Raitas husarų karininkas 1812, Piestu stovintys dvidešimt keturi žirgai, apie 1813–14, Trys raiti trimitininkai, apie 1814). 1822–23 sukūrė psichikos ligonių portretų ciklą (Kleptomanija, Karo vado iliuzija). Plėtojo neoklasicizmo, baroko, realizmo raiškos priemones, kūriniams būdinga sodrios spalvos, dinamiška kompozicija, pabrėžtas dramatizmas, patosas, efektingas apšvietimas (žaibo blykstelėjimas, pašvaistė), formų modeliavimas grįstas intensyviais šešėliavimo efektais. Sukūrė piešinių (Ispanų inkvizicijos duris atvėrus 1823, Giljotinuotos galvos, Negyvos katės), litografijų, nuliejo akvarelių. Salonuose apdovanotas aukso medaliu (1812). T. Géricault tapyba turėjo įtakos E. Delacroix, G. Courbet kūrybai, t. p. 19 a. portreto raidai.
T. Géricault. Medūzos plaustas (aliejus, 1819, Luvras Paryžiuje)
2635
T. Géricault. Žirgų lenktynės iš Derby į Epsome’ą (aliejus, 1821, Luvras Paryžiuje)