Hobbes Thomas (Tomas Hòbsas) 1588 04 05Malmesbury (Viltšyro grafystė) 1679 12 04Hardwick (Derbišyro grafystė), anglų filosofas. Nominalistinio empirizmo atstovas.
Gyvenimo faktai
1608 baigė Oksfordo universitetą. 1610–15 ir 1630–37 keliavo po Europą, mokė kilmingųjų vaikus.
Filosofijos bruožai
Kritikavo spekuliatyviąją metafiziką. Siekė sukurti visas žinojimo sritis apimančią filosofinę sistemą. Teigė, kad filosofija yra prigimtinis žmogaus protas, bet ji nėra gamtos suteiktas žinojimas (suvokimas ir atmintis), o įgyjama teisingu samprotavimu. Šis yra pasekmių pažinimas iš jų priežasčių, ir priešingai. Teisingo pažinimo idealas yra geometrija ir mechanika. Visas mąstymas galiausiai tėra jungimas (sudėtis) ir skyrimas (atimtis). Šiems veiksmams paklūsta ne tik dydžiai, kūnai, judėjimai, bet ir santykiai, sąvokos, žodžiai; sudėtis ir atimtis apima visą filosofiją. Viskas pasaulyje yra determinuota, t. p. ir žmogaus valia. Universalus filosofijos objektas yra kūnai, jų savybių pažinimas iš jų atsiradimo, ir priešingai. Vieni kūnai yra natūralūs (gamtiniai), kiti – dėl žmogaus valios atsiradę objektai ir reiškiniai, vadinami valstybe.
Thomas Hobbes (dailininkas J. M. Wrightas, apie 1669, aliejus, Nacionalinė galerija Londone)
Valstybės filosofija
T. Hobbesas skyrė gamtos ir valstybės filosofiją. Ši yra filosofinės sistemos svarbiausia dalis, turinti praktinį tikslą – kurti pilietinę santarvę ir padėti gausinti gėrybes. Valstybės filosofiją sudaro etika ir politika. Nuosekli filosofija pradeda nuo gamtos kūnų, po to nagrinėja žmonių polinkius ir papročius, galiausiai – piliečių priedermes. T. Hobbesas teigė, kad gamtos pažinimo principai jau nusistovėję, o žmogaus ir valstybės pažinimas jų tebeieško todėl, kad jis paliečia žmonių interesus ir yra jų veikiamas.
Etikai ir politikai būtina suteikti tvirtą, neabejotiną pagrindą, kuriuo, pasak T. Hobbeso, galėtų būti egoistinė žmogaus prigimtis, tiesiogiai besireiškianti prigimtinėje būklėje. Ją jis apibūdino kaip visų karą su visais (lot. bellum omnium contra omnes). Tokia būklė yra visiems pavojinga, todėl siekdami saugumo žmonės atsisako savo neribotos laisvės ir susivienija į valstybę. Jos pagrindas – visuomenės sutartis, kuria individai perduoda savo valią valdovui (valstybės valdžiai). Valdžios veiksmai visada teisėti, piliečiai įgyja saugumą tik paklusdami, laikydamiesi įstatymų. Visuomenės sutartis yra ir dorovės pagrindas, nes prigimtinės būklės žmogus dar nepripažįsta jokių visiems galiojančių taisyklių. Tik valstybės įstatymai nustato, kas yra dorybė, jie sutampa su žmogaus sąžine.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Apie pilietį (De cive 1642), Leviatanas (1651, lietuvių kalba 1999), Apie kūną (De corpore 1655), Apie žmogų (De homine 1658).
L: S. Kang The Philosophy of Locke and Hobbes New York 1965; U. Weiss Das philosophische System von Thomas Hobbes Stuttgart 1980.
1874