Marshall Thomas Humphrey (Tomas Hamfris Máršalas) 1893 12 19Londonas 1981 11 29Kembridžas, anglų sociologas.
Išsilavinimas ir veikla
1919 baigęs Kembridžo universitetą iki 1925 jame dirbo. 1925–56 dėstė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje. 1930–44 dirbo Užsienio reikalų ministerijos Tyrimų departamente. 1956–60 UNESCO Socialinių mokslų departamento vadovas. 1959–62 Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentas, 1964–69 Britų sociologų asociacijos prezidentas.
Tyrimų sritys ir idėjos
Thomas Humphrey Marshall
Nagrinėjo socialinės stratifikacijos, socialinės politikos, teorinius pilietybės klausimus, kūrė socialinės pilietybės sampratą. Pažiūroms turėjo įtakos L. Brentano, L. T. Hobhouseʼo idėjos. Teigė, kad šiuolaikinėms visuomenėms būdinga nuolatinis prieštaravimas tarp liberaliosios demokratijos ir kapitalistinės sistemos. Prieštaravimus gali sumažinti gerovės valstybė, kuri jungia bendruomenę ir valstybės institucijas. Plėtojo pilietybės sampratą, išskyrė tris jos tipus: pilietinę, politinę ir socialinę pilietybę. Pilietybę siejo su asmens teisėmis, kurios esą 20 amžiuje išsirutuliojo iki socialinių iš pilietinių (18 a.) ir politinių (19 a.) teisių.
Pilietinė pilietybė (angl. civil citizenship) esą apima prigimtines žmogaus teises ir laisves bei suteikia galimybę visiems piliečiams turėti vienodą teisinę padėtį. Politinė pilietybė (angl. political citizenship) neatsiejama nuo politinių teisių – teisės dalyvauti rinkimuose, balsuoti, būti išrinktiems į politines pareigas. Socialinė pilietybė (angl. social citizenship, T. H. Marshallo sukurta sąvoka) yra gerovės valstybės skiriamasis požymis, kai valstybė tenkina visų piliečių socialinius (ypač švietimo) ir ekonominius poreikius bei turi tam socialinių, ekonominių priemonių ir galimybių. Socialinė pilietybė gali turėti skirtingą aprėptį: nuo teisės į minimalią gerovę ir saugumą iki teisės visapusiškai naudotis gerove (socialiniu paveldu) ir gyventi civilizuotą gyvenimą pagal visuomenėje vyraujančius standartus. Tačiau socialinių teisių privalumai nereiškia klasių ir nelygybės panaikinimo, be to, šios teisės neuniversalios ir priklauso nuo tam tikros visuomenės.
T. H. Marshallas davė pradžią sociologiniams pilietybės tyrinėjimams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Jo socialinės pilietybės idėja paskatino gerovės koncepcijų plėtotę 20 a. Vakarų Europoje.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus: Pilietybė ir socialinė klasė (Citizenship and Social Class 1950), Sociologija kryžkelėje (Sociology at the Crossroads 1963), Klasė, pilietybė ir socialinė raida (Class, Citizenship and Social Development 1964), Socialinė politika (Social Policy 1965), Teisė į gerovę ir kitos esė (The Right to Welfare and Other Essays 1981).