Mann Thomas (Tomas Mãnas) 1875 06 06Liubekas 1955 08 12Ciurichas, vokiečių rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės prozininkų. H. Manno brolis, K. Manno tėvas. 1893–1933 su pertraukomis gyveno Miunchene, 1895–98 – Italijoje. Miuncheno universitete ir Aukštojoje technikos mokykloje klausė istorijos, literatūros, ekonomikos paskaitų. 1933 protestuodamas prieš nacizmą išvyko į Šveicariją. 1936 atėmus Vokietijos pilietybę, tapo Čekoslovakijos piliečiu. 1938–52 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (1944 suteikta Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė). Nuo 1952 gyveno Kilchberge (Šveicarija).
Thomas Mann
Ankstyvoji kūryba
Ankstyvojoje kūryboje (novelių rinkinys Mažasis ponas Frydemanas / Der kleine Herr Friedemann 1898) ryšku skandinavų ir rusų literatūros įtaka, dekadentinė nuotaika, liguisto ir sveiko, šiaurietiško ir pietietiško pradų supriešinimas, ilgainiui išplėtotas iki dvasios ir gyvenimo antagonizmo (gyvenimo reiškėjai yra banalūs, dažniausiai žiaurūs, dvasingieji – menininkai, kūrėjai), klostosi kitos kūrybos temos – meno ir gyvenimo santykis, talentas ir pašaukimas – prakeiksmas ir kančia, dilema – išgyventi ar kurti, apoloniškojo ir dionisiškojo principų diachotomija (novelės Tonijus Kriogeris / Tonio Kröger, Sunki valanda / Schwere Stunde 1912, Mirtis Venecijoje / Der Tod in Venedig 1912, lietuvių kalba 1976).
Romanai
Pirmajame romane Budenbrokai. Šeimos žlugimas (Buddenbrooks. Verfall einer Famille 1901, lietuvių kalba 1930, 1954, 1968 22014) pasakojama apie Budenbrokų giminės 4 kartas ir pokyčius jų gyvenamojo laikotarpio visuomenėje, plėtojama prarasto natūralaus ir nekonfliktiško santykio su gyvenimu tema, intelektualumas apibrėžiamas kaip gyvenimą komplikuojanti savybė. Romane T. Mannas naudoja savo šeimos kronikas, kai kurie personažai turi autentiškus prototipus; jaučiama jaunojo autoriaus dvasinių autoritetų (F. Nietzsche’s, A. Schopenhauerio, R. Wagnerio) įtaka. Romane Karališkoji Didenybė (Königliche Hoheit 1909) nagrinėjama formalios, reprezentacinės egzistencijos, paprasto gyvenimo atsisakymo, susitapatinimo su kilme ir pareiga klausimai. Užburtas kalnas (Der Zauberberg 2 dalys 1924, lietuvių kalba 1978 22018) – auklėjamasis romanas ir kartu intelektualinės prozos pavyzdys: herojaus intelektinį brendimą skatinančios diskusijos laiko reliatyvumo motyvas, daug eseistinių intarpų, mažai veiksmo, muzikinė kompozicija. Romane Lota Veimare (Lotte in Weimar 1939, lietuvių kalba 1969 21993) sukurtas netradicinis J. W. Goethe’s literatūrinis portretas: neharmoninga, nuo vidinių prieštaravimų neapsaugota geniali asmenybė. Tetralogijos ST motyvais Juozapas ir jo broliai (Joseph und seine Brüder, parašyta 1925–43; dalis 1 – Jokūbo istorijos, išleista 1933, dalis 2 – Jaunasis Juozapas, išleista 1934, abi lietuvių kalba 1996, dalis 3 – Juozapas Egipte, išleista 1936, lietuvių kalba 1999, dalis 4 – Juozapas maitintojas, išleista 1943, lietuvių kalba 2003 22007) pagrindinė siužetinė linija – mitas, vienijantis įvairių sričių (archeologijos, istorijos psichologijos ir kitas) temas. Būdinga intertekstualumas (aliuzijos į Goethe’s Faustą, R. Wagnerio Nibelungų žiedą), yra variacijų laiko tema, yra S. Freud’o, J. J. Bachofeno, D. Merežkovskio įtakos. Romaną rašė ir Nidoje (įtakos turėjo Kuršių nerijos aplinka). Romane Daktaras Faustas: Vokiečių kompozitoriaus Adriano Lėverkiūno gyvenimas, papasakotas jo draugo (Doktor Faustus: Das Leben des deutschen Tonsetzers Adrian Leverkühn, erzählt von einem Freunde 1947, lietuvių kalba 1988) plėtojama meno ir gyvenimo nedermės siužetinė linija, ligos ir genialumo ryšys, genialumas siejamas su demoniškumu. Kompozitorius A. Lėverkiūnas – faustiška asmenybė (vienatvė, šaltumas, polinkis į refleksiją, jausmų stoka); moderniosios muzikos novatoriškumas traktuojamas kaip neišvengiamybė. Romanas Išrinktasis (Der Erwählte 1951) laikomas kurtuazinio romano parodija, jame plėtojamos asmens išskirtinumo, išrinktumo temos. Kūryboje atsiskleidusi menininko metamorfozė ironiškai baigiama vadinamojo gyvenimo menininko, avantiūristo paveikslu romane Avantiūristo Felikso Krulio prisipažinimai (Bekenntnisse des Hochstaplers Felix Krull 1954, lietuvių kalba 1981). Parodytas fenomenalus savo veido neturinčio personažo gebėjimas keisti pavidalus; lieka neišspręsta meno ir gyvenimo nedermės problema.
Kiti kūriniai
Reikšminga eseistika ir publicistika. J. W. Goethe’i skirtoje esė Goethe ir Tolstojus (Goethe und Tolstoi 1925) aiškinama humanizmo samprata, plėtojama F. Schillerio teorija apie naiviąją ir sentimentaliąją poeziją. Emigracijos laikotarpio publicistikoje atsispindi antinacinė veikla, esė skirti rašytojams, menininkams, mąstytojams (Schopenhaueris / Schopenhauer 1938, Richardo Wagnerio kančia ir didybė / Leiden und Größe Richard Wagners 1933, Nietzsche’s filosofija mūsų patyrimo šviesoje / Nietzsches Philosophie im Lichte unserer Erfahrung 1974). Sukūrė dramą Fiorenca (Fiorenza 3 dalys 1906). Išliko laiškų (išleista 1977–82), dienoraščių (išleista 1977–86). Lietuvių kalba dar išleista: Mano vasarnamis (1931), Lyg laive (2007). Pagal daugelį kūrinių sukurta filmų.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1929).
Atminimo įamžinimas Lietuvoje
T. Manno vasarnamyje Nidoje (čia jis su šeima praleido 1930–32 vasaras) įrengtas memorialinis muziejus, nuo 1995 veikia Thomo Manno kultūros centras, jis nuo 1997 kasmet rengia tarptautinį Thomo Manno festivalį. 1990 įkurta Lietuvos Thomo Manno draugija.
1
R: Gesammelte Werke 12 Bde. Berlin–Weimar 1965. L: R. Gamziukaitė Tomo Mano kūryba Vilnius 1975, Thomo Manno intelektualusis herojus Vilnius 1997; L. Stepanauskas Tomas Manas ir Nida Vilnius 1987; H. Stressau Thomas Mann und sein Werk Frankfurt am Main 1963.
2959
-Tomas Manas