Thomas Reid

Reid Thomas (Tomas Rýdas, Rdas) 1710 04 26Strachan (prie Aberdeeno) 1796 10 07Glazgas, škotų filosofas. Presbiterionų pastorius. Škotijos mokyklos įkūrėjas ir pagrindinis atstovas.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

Studijavo Aberdeeno universiteto Marischalio koledže filosofiją. 1751–53 Aberdeeno karališkajame koledže dėstė moralės filosofiją ir logiką; profesorius (1752). 1753–81 Glazgo universiteto moralės filosofijos katedros vadovas.

Filosofijos bruožai

Nagrinėjo epistemologiją, etiką, estetiką ir kitas filosofijos disciplinas. T. Reido filosofinės pažiūros formavosi kaip reakcija į D. Hume’o, G. Berkeley, J. Locke’o ir kitų filosofų empirizmą, idealizmą ir skepticizmą.

Akivaizdžios tiesos

T. Reidas teigė, kad D. Hume’as, neigiantis žmogaus galimybę pažinti daiktus, skeptiškas išvadas padarė iš neteisingos empirizmo prielaidos, kad protas nemato iš anksto Dievo nustatytų tiesų. T. Reido manymu, protas savaime žino kai kurias tiesas, anksčiau nei jas pateikia patirtis. Šios akivaizdžios tiesos yra būtinos mąstymo ir bendravimo prielaidos, be jų būtų neįmanomas nei samprotavimas, nei tarpusavio susikalbėjimas. Jas pažįstame tiesiogine intuicija, jos priklauso sveiko proto sričiai. Anot T. Reido, akivaizdžios tiesos yra dvejopos: būtinosios tiesos – matematikos, logikos dėsniai, priežastingumo ir kiti principai ir faktinės tiesos – egzistuoja mąstantis subjektas ir už jo – realūs daiktai.

Thomas Reid (dailininkas Henry Raeburn, aliejus, 1796)

Etika

Etikoje T. Reidas manė, kad sąžinė tiesiogiai žino, kas teisinga ir dora, todėl protas yra reikalingas tik tam, kad siektų tikslų, kuriuos nustatė žmogaus sąžinė.

Įtaka

T. Reidas turėjo daug šalininkų, padarė įtaką pragmatizmui (ypač Ch. S. Peirce’ui), neorealizmui (G. E. Moore’ui). T. Reido pastebėtas ryšys tarp proto ir kalbos paveikė 20 amžiaus kasdienės kalbos filosofijos kryptį (J. L. Austiną ir kitus).

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Sveiko proto principais paremti žmogaus proto tyrinėjimai (An inquiry into the Human Mind on the Principles of Common Sense 1764), Esė apie intelektines žmogaus galias (Essays on the Intellectual Powers of Man 1785), Esė apie aktyviąsias žmogaus proto galias (Essays on the Active Powers of Human Mind 1788).