Righi Thommaso (Tomazas Rgis), Thomas, Tomasz Riggi 1727Roma 1802Varšuva, italų skulptorius. Dekoratyvinės vėlyvojo baroko skulptūros meistras. Nuo 1760 Šv. Luko akademijos Romoje narys, profesorius. Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo G. L. Bernini.
Romoje sukūrė altorių, antkapinių paminklų (kardinolo C. M. Paolucci Šv. Marcelijaus bažnyčioje, dailininko C. P. Balestros Šv. Martinos ir Luko bažnyčioje, abu 1776), dekoravo rūmų, vilų (Chigi rūmų Auksinis salonas, 18 a. 7 dešimtmetis, Borghese’s vilos vestibiulio ir salių stiuko reljefai, 18 a. 8 dešimtmetis) ir bažnyčių interjerų (Grottaferratos Šv. Nilo abatijos bažnyčios ir kitų). Vėlesniuoju kūrybos laikotarpiu stiuko skulptūroje plėtojo vėlyvojo baroko, terakotos reljefuose – rokoko stilių. Kūrinius taikė prie klasicistinės architektūros.
T. Righi. Vilniaus katedros frontono timpano kompozicija Nojaus auka (gipsas, 1785–91)
1784 vyskupo I. J. Masalskio kvietimu atvyko į Vilnių. 1784–85 dekoratyvine barokine skulptūra T. Righi puošė Verkių rūmus, 1785–91 – Vilniaus katedrą: fasado viršutinėje dalyje sukūrė penkis horeljefus iš apaštalų gyvenimo (Šventosios dvasios atsiuntimas, Luošio išgydymas, Šv. Petro pamokslas, Mirusiojo prikėlimas Troadėje, Ananijo ir Sapfyros mirtis), frontono timpano kompoziciją Nojaus auka, priekinio fasado šonų nišų Mozės ir Abraomo skulptūras, keturių evangelistų statulas, didžiojo altoriaus, šoninių navų galinėse nišose stovinčias alegorines skulptūras (pietinėje navoje – Artimo meilė, šiaurinėje – Dievo meilė). Nuo maždaug 1791 dirbo Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų skulptoriumi, dekoravo Łazienkų rūmus Varšuvoje. Kūriniams būdinga subtiliai perteiktos masyvių figūrų formos ir linijos, paryškintos ekspresyviai drapiruotais drabužiais. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.