Thórdarson Thórbergur (Tourberguras Tòurdarsonas) 1888 03 12Hali (Islandijos pietryčiai) 1974 11 12Reikjavikas, islandų rašytojas. Autobiografinio romano islandų literatūroje pradininkas. Nuo 1906 gyveno Reikjavike, dirbo žvejybos laivuose, studijavo Islandijos universitete. Domėjosi misticizmu, teosofija, vėliau laikėsi kairiųjų pažiūrų. Išleido poezijos rinkinius Puspadžiai (Hálfir skósólar 1915), Išminčiaus drapanos (Spaks manns spjarir 1917). Išgarsėjo laiškų ir esė romanu Laiškai Laurai (Bréf til Láru 1924). Autobiografiniuose romanuose (Islandijos kilmingieji / Íslenzkur aðall 1938, Genijus / Ofvitinn 1941, Akmenys byloja / Steinarnir tala 1956, Apie šalis ir tautas / Um lönd og lýði 1957, Sutemų opera / Rökkuróperan 1958, Ketvirtoji knyga / Fjórða bók 1974, nebaigtas) susipina įvairūs žanrai ir stiliai, juos sudaro savarankiški fragmentai. Kritiškai, dažnai su humoru ir ironija žvelgiama į gyvenamąjį laikotarpį ir savo patirtį. Kūryba turi karnavalizmo bruožų, tradicinės vertybės interpretuojamos priešingai, pašiepiama klasinė visuomenė ir jos moralė, vyraujantys grožio idealai. Poezija su futurizmo elementais, satyrinė, išjuokiamas gyvenamuoju laikotarpiu populiarus neoromantizmas. Dar parašė knygą vaikams Psalmė apie gėlę (Sálmurinn um blómið 1954), kelionių įspūdžių knygą apie SSRS Raudonasis pavojus (Rauða hættan 1935), biografijų. Su S. Nordaliu parengė islandų liaudies sakmių rinkinį Pilkoji oda (Gráskinna 4 t. 1928–36), išleido publicistikos rinkinių, esperanto kalbos vadovėlių.
2032