Thysseno koncernas (Týseno koncèrnas), Vokietijos juodosios metalurgijos koncernas, veikęs 1891–1999. Būstinė buvo Duisburge. 20 a. 7–10 dešimtmečiais gamino daugiau kaip 30 % Vokietijos plieno (lydė daugiausia plieno Europoje). Dar gamino ketų, valcuotuosius metalus, turbinas, lokomotyvus, metalurgijos, chemijos, kasybos, energetikos pramonės įrangą, civilinius ir karinius laivus, tankus, kasė geležies rūdą (Vokietijoje, Brazilijoje, Liberijoje, Mauritanijoje), akmens anglis. Pajamos 38,7 mlrd. Vokietijos markių, daugiau kaip 128 000 darbuotojų (1998).
1891 pramonininkas A. Thyssenas Hamborne (Duisburgo priemiestis) įkūrė plieno gamyklą, iš jos iki 19 a. pabaigos susikūrė Thysseno koncernas. Per I pasaulinį karą Thysseno koncernas buvo Vokietijos karinės produkcijos vienas pagrindinių gamintojų; po karo jo užsienio turtas konfiskuotas. 1926 su dar keturiomis Vokietijos anglies, ketaus ir plieno gamybos bendrovėmis įkūrė konsorciumą Vereinigte Stahlwerke AG, tapo jo pagrindine įmone. 20 a. 4 dešimtmečio pradžioje koncerno savininkas F. Thyssenas buvo vienas aktyviausių Nacionalsocialistų partijos finansinių rėmėjų. 1934 pervadintas August Thyssen‑Hütte AG. 1944 pabaigoje didžioji dalis Thysseno koncerno gamyklų sugriauta per Sąjungininkų bombardavimus. 1948–49 Potsdamo konferencijos nutarimais koncernas likviduotas, 1953 atkurtas, iki 20 a. 7 dešimtmečio vidurio susigrąžino ketaus ir plieno gamybos padalinius. 1957 prisijungė plieno gamybos bendrovę Deutschen Edelstahlwerke AG, 1968 – valcuotųjų metalų bendrovę Hüttenwerk Oberhausen AG, 1973 – juodosios metalurgijos ir pramoninės inžinerijos bendrovę Rheinstahl AG. 1977 tapo Thyssen AG, 1999 susijungė su bendrove Krupp AG į ThyssenKrupp AG.
Vereinigte Stahlwerke AG; August Thyssen‑Hütte AG