Tiahuanaco (Tiahuanãkas), senovės miestas Bolivijoje, apie 72 km nuo La Paso, ties Titicacos ežeru, 3800 m aukštyje.
Kalasasajos šventyklos fragmentas Tiahuanaco (1–6 a.)
Klestėjo 300–900 po Kr., tuomet apie 6,5 km2 plote gyveno 15 000–30 000 žmonių. Nuo apytiskliai 1000 smuktelėjo. Buvo svarbus ekonominis, religinis ir politinis centras. Miestą maistu aprūpindavo daugiau kaip 80 000 ha žemdirbystės teritorija prie Titicacos ežero. Priemiesčių gyventojai vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, medžiokle. Miestas tiriamas nuo 19 amžiaus. 1978–99 kasinėjo A. Kolatos ir O. Riveros vadovaujama ekspedicija, vėliau – Bolivijos archeologijos departamento ir Pensilvanijos universiteto ekspedicijos. Radiniai saugomi Tiahuanaco muziejuje.
2271
Architektūra
Išliko 1–6 a. antropomorfiniais skulptūriniais bareljefais puoštų statinių liekanų: stačiakampio plano Kalasasajos šventykla su Saulės vartais, piramidės pavidalo Akapanos šventykla. Rasta keraminių skulptūrų, indų. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000).
2271