Tibeto herbas (vyriausybės tremtyje)
Tibètas (tibetiečių k. Bod, Poi, kin. Xizang), Tibèto autonòminis rajònas (tibetiečių k. Poi Ranggjong Džong, kin. Xizang Zizhiqu), autonominis rajonas Kinijos vakaruose, Tibeto kalnyne ir Himalajų šiauriniame šlaite. Pietuose ribojasi su Mianmaru (Birma), Indija, Butanu, Nepalu, vakaruose – su Indija.
Tibeto vėliava (vyriausybės tremtyje)
Plotas 1 221 600 km2. 3,65 mln. gyventojų (2020); gyvena daugiausia tibetiečiai (apie 93 % Tibeto gyventojų, 2006), yra kinų (hanų), mongolų, dunganų. Administracinis centras – Lhasa (568 900 gyventojų, 2020). Kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Šigadze (94,5), Njingči (60,7), Nedongas (54,2), Čamdo (50,1). Tibeto gyventojų vidutinis tankis 2,99 žm./km2. Miesto gyventojų 35,7 % (2020). Oficiali kalba – tibetiečių. Tibetas suskirstytas į 7 prefektūras (Lhasos miesto, Ngari, Nagču, Čamdo, Šigadzės, Šannano, Njingči).
Jamdroko ežeras
Tibetas apima aukščiausią Tibeto kalnyno dalį ir Himalajų šiaurinius šlaitus. Tibeto šiaurėje ir vidurinėje dalyje (aukštis 4600–5200 m), be kalvotų arba plokščių lygumų, yra ir nedidelių kalnagūbrių. Klimatas subtropinis žemyninis, pietvakariuose – musoninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –10 °C (žemiausia –30 °C) šiaurėje iki 0 °C pietiniuose slėniuose, liepos 8–15 °C (aukščiausia 30 °C). Dideli paros temperatūros svyravimai (kartais daugiau kaip 40 °C). Per metus iškrinta 100–200 mm kritulių, pietryčiuose – 2000 mm ir daugiau (daugiausia birželio–rugpjūčio mėnesiais). Yra ledynų ir sniegynų. Iš pakraštinių kalnagūbrių išteka Jangdzė, Mekongas, Salvinas, Brahmaputra, Satledžas, Indas. Didžiausi ežerai: Pangongas, Rakšastalis (Langa), Manasarovaras (Mapamas), Jamdrokas. Iš dirvožemių vyrauja kalkžemiai, vakaruose ir vidurinėje dalyje – kalciažemiai, durpžemiai, pietryčiuose – rudžemiai. Apie 10 % Tibeto teritorijos užima miškai (daugiausia eglynai). 13 rezervatų (apie 27 % teritorijos).
Potalos rūmai Lhasoje