Tibèto budzmas, budizmo kryptis, susiformavusi Tibete. Tibeto budizmas kartais netiksliai vadinamas lamaizmu. Budizmas iš Indijos Tibete pradėjo plisti 7 a., susiklostė keturios Tibeto budizmo pagrindinės mokyklos: njingmapa, kagjupa, gelugpa, sakjapa. Vienos tyrinėtojų nuomonės dėl Tibeto budizmo apibrėžimo nėra, dažniausiai nusakomas kaip mokymų ir meditacijos technikų kompleksas, kuriam būdingi mahajanos, vadžrajanos budizmo, tantrizmo elementai. Tibeto budizmas turi bendrumų su senąja Tibeto religija bon, bet laikomasi skirtingų nušvitimo praktikų. Tibeto budistų vienas pagrindinių mokymų ir praktikų, padedančių suvokti pirmapradę sąmonės būseną ir pasiekti nirvaną, yra dzogčenas. Unikalus reiškinys Tibeto budizme yra reinkarnacijos (tulku) tradicija, garantuojanti mokymo perdavimo, dvasinių ir politinių vadovų linijos tęstinumą (dalai lama). Tibeto budistai priklauso Pasaulio budistų draugijai. Tibeto budizmas paplitęs Nepale, Indijoje, Butane, Birmoje, Mongolijoje, Buriatijoje, Tuvoje.
LIETUVOJE Tibeto budizmo idėjos iš Buriatijos pradėjo plisti 20 a. 7 dešimtmetyje. 1992 įsikūrė dzogčeno bendruomenė (centras Vilniuje), 1997 Tibeto budizmo krypties Karma kagyu sąjunga (centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose). 21 a. pradžioje veikia njingmapa (centras Vilniuje), gelugpa (centras Alytuje) tradicijų centrai. 2008 Vilniuje įkurta asociacija Tibeto kultūros namai (rengia parodas, konferencijas, seminarus, paskaitas, kitus visuom. renginius, leidžia ir platina įvairius leidinius).
lamaizmas