Tibeto sukilimas

Tibèto sukilmas, 1959 03 vykęs Tibeto gyventojų sukilimas prieš Kinijos valdžią.

Prielaidos

1947 priimta Tibeto konstitucija įtvirtino Tibeto kaip Kinijos autonominio rajono statusą (Tibeto teisinė padėtis). 1949 11 04 Tibetas paskelbė nepriklausomybę, tačiau Kinija jos nepripažino. 1951 buvo pasirašytas Tibeto ir Kinijos susitarimas, pagal kurį dalyje Tibeto (sostinėje Lhasoje ir jos apylinkėse) socialistinės reformos buvo nukeltos keleriems metams. Tačiau rytinės Tibeto apskritys Khampas ir Amdo (vadinamasis Vidinis Tibetas) neįėjo į Lhasos administraciją ir komunistinė Kinija čia vykdė standartinę reformų programą, įskaitant privačios nekilnojamosios nuosavybės konfiskavimą. Dėl to 1956 06 Amdoʼe ir Khampe kilo ginkluotas pasipriešinimas (vėliau jis išplito ir tęsėsi iki 1962). 1957 Khampą apėmė suirutė. Pasipriešinimas stiprėjo, tibetiečių kovos su Kinijos Išlaisvinimo armija darėsi vis įnirtingesnės. Lhasos administracija laikėsi 1951 susitarimo ir pas sukilėlius į Khampą išsiuntė delegaciją, kad juos nuramintų, tačiau po susitikimo su sukilėlių lyderiais delegacija prisijungė prie sukilimo. Sukilimo lyderiai susisiekė su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžia, bet prezidentas D. D. Eisenhoweris pareikalavo iš Lhasos administracijos oficialaus patvirtinimo, kad ši remia sukilimą, jo negavusios JAV pradėjo remti sukilėlius neoficialiai. Sukilimas išsiplėtė iki Lhasos. Kinija sukilimui malšinti pasitelkė brutalumu pasižyminčius kinų musulmonų dalinius. Visame Tibete situacija tapo įtempta. Jo vadovybė vengė remti sukilimą, o Kinija iš Tibeto vadovo Dalai Lamos XIV reikalavo jį malšinti, grasino pradėti represijas visame Tibete.

Sukilimo Lhasoje eiga

Tibeto sukilėlių delegacija Indijos pasienio mieste Kalimponge prieš išvykimą į Delį prašyti Indijos paramos (1959 03)

1959 03 10 tibetiečių sukilėliai apsupo Dalai Lamos XIV rūmus siekdami jį apginti ar užtikrinti jam saugų išvykimą. Tai buvo sukilimo Lhasoje pradžia. Susirinkusieji siekė įtikinti Dalai Lamą XIV nevykti į kinų kultūros renginį, į kurį jis oficialiai buvo pakviestas, baimindamiesi jo pagrobimo. Iš pradžių susirinkusiųjų įtūžis buvo nukreiptas į Dalai Lamos XIV aplinkos žmones, užimančius neutralią poziciją ar lojalius Kinijai. Viena pirmųjų aukų buvo vyriausiasis lama Pagbalha Soinamas Gyamcoʼas, kuris bendradarbiavo su kinais būdamas Tibeto autonominio rajono Vykdomojo komiteto nariu. Plintant protestui Dalai Lama XIV pranešė iš rūmų neišvyksiąs, tačiau sukilėliams to nepakako. Protestuotojai reikalavo Tibeto nepriklausomybės, iš Dalai Lamos XIV vyriausybės reikalauta viešo sukilimą remiančio pareiškimo. Lhasoje pradėtos statyti barikados. Sukilėliai kreipėsi į Indijos konsulą prašydami palaikymo. Reaguodami į prasidėjusį Lhasos sukilimą kinai apšaudė Dalai Lamos XIV vasaros rezidenciją Norbulingke.

03 12 daug Tibeto moterų susirinko aikštėje priešais Dalai Lamos XIV rūmus Lhasoje, taikiai demonstracijai vadovavo Kundelingo vienuolyno Lhasoje vyresniojo prižiūrėtojo žmona Pamo Kusang. Tai buvo Tibeto moterų judėjimo dėl nepriklausomybės pradžia. Tibeto moterys susitelkė ginti savo šalies suverenitetą: jos iš įvairių Tibeto vietovių spontaniškai susibūrė į pirmąją nacionalinę Tibeto moterų asociaciją. Judėjimą inicijavo moterų grupė, atstovaujanti visiems Tibeto socialiniams sluoksniams (Pamo Kusang, Galingshar Choe la, Tahutsang Dolkar ir kitos). Demonstracijos Lhasoje dalyvės nusprendė reikalauti Kinijos pasitraukti iš Tibeto, nes Tibetas priklauso tibetiečiams, todėl Kinijos valdžia neturi jokios teisės kištis į Tibeto reikalus.

Matydama, kad situacija tampa pernelyg nestabili, Tibeto vadovybė (Dalai Lama XIV ir kiti) nusprendė palikti Lhasą ir Tibetą. Naktį iš 03 17 į 03 18 Dalai Lama XIV slapta pabėgo iš savo rūmų (kinai juos saugojo silpnai, nes nesitikėjo jo pabėgimo). Atvykęs į Lhaką Dalai Lama XIV prisijungė prie Khampo sukilėlių, kurie jį saugojo. Pasiekęs Lhotseʼą Indijos pasienyje jis paskelbė Tibeto nepriklausomybę. Tibeto kariuomenė prisijungė prie sukilėlių.

03 20 Kinijos kariuomenė apšaudė Dalai Lamos XIV vasaros rezidenciją. Kinų daliniai išsidėstė išilgai barikadų, dalijusių Lhasą į šiaurinę ir pietinę dalis. 3 dienas Lhasos gatvėse vyko mūšiai, tačiau jėgos buvo nelygios. Paskutinė sukilėlių pasipriešinimo vieta buvo budistų vienuolynas Jokhange. 03 23 Kinijos kariuomenė pradėjo vienuolyno antpuolį. Po 3 val. trukusių mūšių kinų kariniai daliniai su tankais galiausiai prasiveržė ir užėmė vienuolyno pastatą (virš jo iškėlė Kinijos vėliavą). Lhasos sukilimas baigėsi. Daug aukų buvo abiejose pusėse. Indijos vyriausybė pareiškė užuojautą Tibeto žmonėms ir apkaltino Kiniją prieš sukilėlius panaudojus brutalią jėgą.

Tibeto sukilėliai pasiduoda Kinijos kariuomenei Lhasoje; fone Dalai Lamos XIV rūmai (1959 03)

Kinijos okupacija ir sukilimo padariniai

Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė atmetė JAV siūlymą palikti Tibetą nepriklausomą, nes laikė jį Kinijos dalimi. 3 pagrindiniai Lhasos vienuolynai – Sera, Gandenas ir Drepungas – labai nukentėjo nuo kinų apšaudymų. Lhasoje likę Dalai Lamos XIV apsaugininkai buvo nuginkluoti ir jiems įvykdytos viešos mirties bausmės, kaip ir tibetiečiams, laikiusiems namuose šaunamuosius ginklus. Buvo areštuota apie 4000 sukilimo dalyvių, Lhasos apylinkėse esantys vienuolynai uždaryti ir sugriauti. Moterų taikios demonstracijos dalyvės buvo įkalintos, daug jų mirė nuo nepakeliamai sunkių sąlygų ar buvo nužudytos. Sukilimo numalšinimas dešimtmečiams įtvirtino Kinijos dominavimą Tibete.

Sukilimo vertinimas

Pagal Kinijos valdžios propagandą 1959 sukilimas buvo Tibeto elito sukeltas maištas prieš vykdomas socialistines reformas, palaikančias tikruosius tibetiečių liaudies interesus. Tautinio išsivadavimo kovą tęsiančių tibetiečių ir Vakarų šalių politikų vertinimu, Kinijos valdžia, taikydama masinį terorą, sukilimą brutaliai nuslopino ir realizavo savo imperines ambicijas.

L: 14th Dalai Lama Freedom in Exile: The Autobiography of the Dalai Lama New York 1990; A. T. Grunfeld The Making of Modern Tibet Watertown 1996; J. Avedon In Exile from the Land of Snows: The Definitive Account of the Dalai Lama and Tibet Since the Chinese Conquest New York 1997; K. Conboy, J. Morrison The CIAʼs Secret War in Tibet Lawrence 2002; J. Li Tibet in Agony: Lhasa 1959 Harvard 2016.

1088