Ticino

Ticino (it.; Tičnas), it.; vok., pranc. ir retoromanų k. Tessin (Tesnas), kantonas Šveicarijos pietuose. Ribojasi su Italija.

Plotas 2812,5 km². 353 300 gyventojų (2018). Centras – Bellinzona (44 000 gyventojų, 2019). Didžiausias miestas – Lugano (63 200 gyventojų, 2018); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Locarno (15,8), Mendrisio (14,9), Chiasso (8,0), Minusio (7,3). Oficiali kalba – italų.

Lugano ežeras prie Lugano miesto

Paviršius kalnuotas; Ticino šiaurinė dalis yra Leponto Alpėse (Ticino aukščiausia vieta – Rheinwaldhorno kalnas, 3402 m, Graubündeno kantono pasienyje), pietinė dalis – Lugano Priešalpėse (aukščiausia vieta – Camoghè kalnas, 2228 metrai). Kalnuose yra ledynų. Per metus iškrinta 800–1000 mm kritulių.

Svarbiausios upės – Ticino, Maggia, Verzasca (teka į Maggiorės ežerą). Kantonui priklauso Maggiorės ir Lugano ežerų dalys. Iš dirvožemių Ticino pietinėje dalyje vyrauja rudžemiai, 1200–1500 m aukštyje – jauražemiai, aukščiau – kalkžemiai. Apie 1/3 Ticino teritorijos apaugusi miškais. Daug hidroelektrinių. Tabako, vyno, tekstilės (šilko), siuvimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, metalo ir medienos apdirbimo, poligrafijos pramonė, mašinų, tiksliųjų prietaisų (laikrodžių) gamyba. Lugano – tarptautinis finansų centras.

Auginama kviečiai, miežiai, avižos, tabakai, daržovės, vynmedžiai, vaismedžiai (obelys, kriaušės, slyvos), veisiama galvijai, avys. Kertamas miškas. Turizmas; svarbiausi centrai – Bellinzona (jos 3 pilys, gynybinės sienos ir pylimai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), Locarno, Ascona, Lugano. Žiemos ir vandens sporto centrai, klimato kurortai. Per Ticino teritoriją eina Ciuricho–Milano (Italija) geležinkelis ir automobilių magistralė. Lugano oro uostas.

Istorija

Antikos laikais dabartinio Ticino teritorijoje gyvenančias keltiškąsias lepontijų gentis ilgainiui pajungė Romos imperija. Jai žlugus čia apsigyveno ostgotų, vėliau langobardų, frankų gentys.

12 a. dėl regiono kovojo Milano ir Como miestų komunos, 14 a. jį prisijungė Milano kunigaikščiai Visconti. 15 a. čia pradėjo veržtis sustiprėjusi Šveicarijos konfederacija. Uri kantonas 1440 nukariavo Leventinos slėnį, 1500 su Schwyzo, Nidwaldeno kantonais – Bellinzoną, Rivierą ir Blenio slėnį. Locarno, Maggios slėnis, Lugano ir Mendrisio prie Šveicarijos prijungti per 16 a. Italijos karus (užkariavimus 1516 pripažino Prancūzija). 1798 sukūrus Helvecijos respubliką šios teritorijos sujungtos į Bellinzonos ir Lugano, 1803 – į Ticino kantoną. 1878 Ticino centru tapo Bellinzona. Veikia 1997 priimta Ticino konstitucija.