tiekmo sutarts, susitarimas, kuriuo viena šalis (tiekėjas) įsipareigoja nustatytais terminais perduoti jai nuosavybės teise priklausančias prekes ar suteikti paslaugas kitai šaliai (pirkėjui), o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir už jas sumokėti nustatytomis kainomis bei terminais. Sutartyje turi būti nurodyta tiekimo dalykas (prekių, paslaugų pavadinimas, kiekis, kokybė), terminai, kaina, šalių teisės ir pareigos, ginčų sprendimo tvarka.
Lietuvoje sovietinės okupacijos metais tiekimo sutartis reglamentavo 1964 LSSR civilinis kodeksas. Tiekimo sutartis buvo planinė ir sudaroma tik organizacijų (dažniausiai vykdant tam tikrus veiklos planus), vykdoma etapais joje nustatytais terminais. Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) daugkartiniams prekių užsakymo ir perdavimo sutartiniams teisiniams santykiams naudojamos pirkimo ir pardavimo sutartys.
tiekėjas; pirkėjas
2271