tiẽsinis operãtorius, tiẽsinė transformãcija, tiẽsinis ãtvaizdis, funkcija tarp dviejų vektorinių erdvių, suderinta su šių erdvių tiesine struktūra. Jei X ir Y yra vektorinės erdvės su ta pačia skaliarų aibe, tai funkcija A: X→Y, tenkinanti sąlygą A(αx1 + αβx2) = αAx1 + βAx2 visiems skaliarams α, β ir visiems X erdvės elementams x1, x2, vadinama tiesiniu operatoriumi. Pvz., m × n matrica A apibrėžia tiesinį operatorių, kuris kiekvienam vektorių stulpeliui x ∈ Rn priskiria vektorių stulpelį Ax ∈ Rm. Jei C[a, b] yra tolydžiųjų funkcijų intervale [a, b] tiesinė erdvė, tai Riemanno integralas su kintamuoju viršutiniu rėžiu apibrėžia tiesinį operatorių A su reikšmėmis (Ax)(t) = x(s)ds, t ∈ [a, b] kiekvienam x ∈ C[a, b], vadinamą integraliniu operatoriumi. Jei D yra diferencijuojamųjų realaus kintamojo funkcijų tiesinė erdvė, tai išvestinė funkcija apibrėžia tiesinį operatorių A su reikšmėmis (Ax)(t) = x′(t), t ∈ R, kiekvienam x ∈ D, vadinamą diferencialiniu operatoriumi. Jei Y erdvės elementai Axn konverguoja į Ax, kai erdvės elementai xn konverguoja į x, tai tiesinis operatorius A vadinamas tolydžiuoju. Aibė visų tiesinių operatorių tarp vektorinių erdvių X ir Y pati yra tiesinė erdvė. Jei tiesinės erdvės X ir Y yra normuotos ir |Ax| ≤ C|x| (C teigiamas skaičius) su kiekvienu x ∈ X, tai tiesinis operatorius A vadinamas aprėžtuoju. Minimalusis skaičius C, kuriam teisinga pastaroji nelygybė yra tiesinio operatoriaus A norma. Aprėžtų tiesinių operatorių A:X→Y aibė yra tiesinė normuota erdvė, be to, jei Y yra pilnoji erdvė, tai ta aibė yra Banacho erdvė. Kiekvienas tolydusis tiesinis operatorius yra aprėžtas ir, atvirkščiai, kiekvienas aprėžtasis tiesinis operatorius yra tolydus. Jei A yra aprėžtasis tiesinis operatorius tarp Banacho erdvių X ir Y, X* ir Y* yra atitinkamos jungtinės erdvės, tai funkcija A*:Y*→X* su reikšmėmis A*f(x) = f(Ax), x ∈ X, f ∈ Y vadinama jungtiniu tiesiniu operatoriumi. Jei X = Y yra Hilberto erdvė, tai jungtinis tiesinis operatorius reiškiamas skaliarine sandauga (Ax, y) = (x, A*y). Jei A* = A, tai tiesinis operatorius vadinamas savijungiu, jei A* = A–1 – unitariniu. Dažniausiai neaprėžti yra diferencialiniai, singuliarūs integraliniai ir kai kurie kiti tiesiniai operatoriai. Jei iš xn→x ir Axn→y gaunama, kad x ∈ D(A) ir y = Ax (D(A) – operatoriaus A apibrėžtumo sritis), tai A vadinamas uždaruoju. Neaprėžtojo tiesinio operatoriaus apibrėžimo sritis D(A) nesutampa su erdve X. Tiesiniai operatoriai yra svarbūs tiriant matematinės fizikos, kvantinės mechanikos įvairias diferencialines lygtis.
1751
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.