tiesioginės kreipties atmintis
tiesióginės kreiptiẽs atmints, operatyvióji atmints, atmintis, į kurios kiekvieną adresą gali tiesiogiai kreiptis procesorius. Kreipimosi trukmė nepriklauso nuo adreso. Tokia savybe pasižymi atmintys, kuriose vieta skaityti arba rašyti (adresas) randama elektroniniu būdu, pvz., puslaidininkinės laikmenos. Į tiesioginės kreipties atmintį įkeliamos reikiamos programos ir duomenys iš disko. Programos pačios perrašo iš disko į tiesioginės kreipties atmintį joms reikalingus duomenis, o gautus rezultatus – iš jos į diską. Duomenų įrašymo ir nuskaitymo operacijos vyksta daug greičiau nei rašant į standųjį diską, todėl tokio tipo atmintys yra naudojamos kaip operatyvioji atmintis ir taip padidina procesoriaus ir atminties duomenų keitimosi greitį.
2727