tiflotechnika

tiflotèchnika (gr. typhlos – aklas + technika), technikos priemonės silpnaregiams ir akliesiems mokyti, jų profesiniam rengimui ir darbinei veiklai, regos sutrikimo korekcijai. Akliesiems orientuotis aplinkoje ir saugiai judėti padeda specialūs elektroniniai orientavimosi prietaisai, vibruojanti taktilinė lazdelė (reaguoja į priešais esančius objektus ir vibruodama perspėja apie kelyje pasitaikančias kliūtis), elektroniniai akiniai (veikia panašiai kaip ir lazdelė, perspėja apie galvos aukštyje esančias kliūtis – medžių šakas, kelio ženklus ir kita). Sukurta skaitymo mašinų, kurios raides paverčia garso signalais arba reljefiniu vaizdu, taip pat specialių rašomųjų mašinėlių aklųjų raštu. Naudojamos garsinės ir taktilinės priemonės (pvz., specialūs laikrodžiai, kraujospūdžio matuokliai, skaitmeniniai knygų grotuvai). Silpnaregiams daromi įvairūs lęšiai, projekcinė aparatūra, didinimo priemonės, televizijos, kompiuterinės sistemos. Projektuojant prietaisus (pvz., optines priemones, oftalmologinius preparatus, dirbtines akis, lęšius) taikoma fiziologijos, oftalmologijos, tiflopedagogikos, tiflopsichologijos, objektinių ryšių teorijos, elektronikos žinios.