Tifònas (Typhōn), senovės graikų mitų chtoninė būtybė – šimtagalvė ugnimi alsuojanti pabaisa žmogaus liemeniu, vietoj kojų žiedais susirangiusiomis gyvatėmis. Gajos ir Tartaro jaunesnysis sūnus, gimęs Olimpo dievams nugalėjus titanus. Su Echidna užpuolė Olimpo kalną. Dzeusas nugalėjo Tifoną ir užvertė ant jo Etnos kalną; ugnies, dūmų ir akmenų srautais iš Etnos viršūnės veržiasi Tifono alsavimas. Judėdamas Tifonas sukelia audras, žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus.
Tarp Tifono ir Echidnos palikuonių – Chimera, Kerberas, Lernos hidra, dvigalvis šuo Ortas, Sfinksas, Prometėjo kepenis draskantis erelis.