Tiglatpalasãras III (Tiglatpalasar III, Tukultī‑apil‑ Ešarra) ? 727 pr. Kr., Asirijos (745–727 pr. Kr.) ir Babilonijos (729–727 pr. Kr.) karalius. Salmanasaro V tėvas. Reformomis stabilizavo vidaus padėtį: sumažino provincijas, apribojo jų vietininkų teises, sukūrė centrinei valdžiai pavaldžią nuolatinę kariuomenę. Atnaujino ekspansinę šalies užsienio politiką. 743–740 nugalėjo Urartu karalystės remiamą Arpado koaliciją (priklausė Šiaurės Sirijos, Finikijos ir Mažosios Azijos šalių valdovai), 734–732 – Edomo, filistiečių miestų, Arabijos pusiasalio valstybėlių, Tyro, Damasko ir Izraelio karalysčių koaliciją. 738 ir 735 surengė karo žygius į Urartu karalystę. 737 įsitvirtino Medijos šiaurinėje dalyje. 729 pr. Kr. užėmė Babiloną ir asmeninės unijos pagrindu tapo Babilonijos karaliumi. Pavergtų tautų gyventojus trėmė iš savo šalių į tuščius plotus, prievarta jas asimiliavo.
Tiglatpalasaras III (gipsas, apie 728 pr. Kr., karaliaus rūmų Nimrude reljefas)