Tigrãjų kãras, karinis konfliktas Etiopijoje 2020–22 tarp Tigrajų liaudies išlaisvinimo fronto ir Etiopijos federacinės vyriausybės dalyvaujant Eritrėjai.
Pasibaigus Etiopijos pilietiniam karui (1974–91) šalyje įsigalėjo vienos dominuojančios partijos – Etiopijos liaudies revoliucinio demokratinio fronto (sudarytas iš 4 etninių partijų) valdymas; koalicijoje įtakingiausias buvo Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontas. 2018 ministru pirmininku išrinktas Oromų demokratinės partijos pirmininkas Abiy Ahmedas, siekdamas užbaigti 20 m. trukusį pasienio konfliktą su Eritrėja, sutiko pripažinti 2002 Jungtinių Tautų sprendimą priskirti šiai dalį tigrajų žemių. Tai sukėlė Tigrajų valstijos didelės gyventojų dalies nepasitenkinimą. 2019 Abiy Ahmedui įkūrus Klestėjimo partiją Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontas atsisakė prisijungti prie naujos koalicijos. 2020 vyriausybei atidėjus parlamento rinkimus dėl Covid‑19 pandemijos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios įgaliojimai pratęsti neribotam laikui. Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontas pasmerkė šias priemones kaip prieštaraujančias konstitucijai ir surengė rinkimus Tigrajų valstijoje. Etiopijos vyriausybė paskelbė šiuos rinkimus neteisėtais.
Etiopijos nacionalinių gynybos pajėgų kariai patruliuoja užimtos Mekelės gatvėse (2021 03)
2020 11 03 Tigrajų liaudies išlaisvinimo fronto kariniai daliniai užpuolė Etiopijos nacionalinių gynybos pajėgų vadavietę ir kelias bazes Tigrajų valstijos teritorijoje. 11 04 Etiopijos vyriausybė paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį, jos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą iš pietų. Šiaurės rytinę Tigrajų valstijos dalį 2020 11 okupavo Eritrėjos kariuomenė. 11 28 Etiopijos vyriausybei ištikimos pajėgos užėmė Tigrajaus sostinę Mekelę. 2020 pabaigoje–2021 pirmoje pusėje Tigrajų gynybos pajėgos palaikomos vietos gyventojų daugiausia kariavo partizaninį karą, 2021 06 28 atsiėmė sostinę, o 2021 07 įsiveržė į Amharų ir Afarų valstijas. 2021 08 Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontas pradėjo bendradarbiavimo derybas su Oromo išlaisvinimo armija ir keliomis mažesnėmis sukilėlių grupėmis, 2021 11 sudarytas aljansas.
2021 11–2022 03 vyko Etiopijos vyriausybės ir jos sąjungininkų Amharų, t. p. Eritrėjos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, per kurį Tigrajų gynybos pajėgų daliniai buvo išstumti iš kitų valstijų. Po sėkmingų Etiopijos kariuomenės operacijų 2022 03 22 vyriausybė paskelbė neribotas humanitarines paliaubas. 2022 08 žlugus deryboms dėl humanitarinės pagalbos teikimo Tigrajų valstijoje ir Etiopijos vyriausybę remiančių pajėgų buvimo valstijos vakarinėje dalyje kovos atsinaujino. 2022 09 Etiopijos ir Eritrėjos gynybos pajėgos pradėjo jungtinį puolimą Tigrajaus šiaurinėje dalyje. 2022 10 visos kovojančios šalys įvykdė plataus masto mobilizaciją.
2022 10–25 Pretorijoje prasidėjo Etiopijos vyriausybės ir Tigrajų liaudies išlaisvinimo fronto derybos, 11 02 pasirašytas susitarimas dėl ilgalaikės taikos visiškai nutraukiant karo veiksmus, 2022 11 07 Nairobyje – vyresniųjų vadų deklaracija dėl ilgalaikės taikos įgyvendinimo sąlygų. Pagal susitarimą buvo visiškai nutraukti karo veiksmai, Etiopijos vyriausybė įsipareigojo užtikrinti neribotą humanitarinės pagalbos teikimą šalyje. Tigrajų liaudies išlaisvinimo frontas turėjo per 30 d. nusiginkluoti, įvykdyti demobilizaciją, jam pavaldžias karines formuotes numatyta reintegruoti į Etiopijos nacionalines gynybos pajėgas. Nuspręsta atkurti federacinės valdžios institucijas Tigrajų valstijoje. Etiopijos vyriausybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti tigrajams tinkamą atstovavimą valstybės valdyme. Eritrėja nedalyvavo taikos derybose ir susitarimo nepasirašė, jos gynybos pajėgų daliniai 2024 dar buvo okupavę kelias Tigrajų valstijos administracines teritorijas.
Vertinama, kad per Tigrajų karą žuvo iki 600 000 žmonių, dėl konflikto šalies viduje perkeltų asmenų skaičius 2023 11 viršijo milijoną. Atstatymo po karo išlaidos, manoma, sieks 20 mlrd. JAV dolerių.
3197