Tigro rinktinė

Tgro rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1944 11 20–1952 06 Aukštaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Sudaryta Lietuvos laisvės armijos štabo nario L. Vilučio (slapyvardžiai Arūnas, Bitinėlis) iniciatyva. 1944 10 22 brolių L. ir M. Vilučių tėviškėje Derviniškėje (Kirdeikių vlsč.) įvykusiame būrių vadų pasitarime nutarta Švenčionių, Utenos ir Zarasų apskričių kovotojus sutelkti į Lietuvos laisvės armijos Vilniaus apygardos Tigro rinktinę. Vado L. Vilučio įsakymu buvo suformuotas jos štabas: viršininkas kapitonas B. Kaletka (slapyvardžiai Tigras, Kęstutis), Operatyvinio skyriaus viršininkas J. Kiela (slapyvardis Titnagas), Žvalgybos ir ryšių skyriaus – A. Kuryla (slapyvardis Žėrutis). Iki 1944 pabaigos į rinktinę buvo priimta daugiau kaip 600 kovotojų; papildė 1944 12 į Švenčionių miškus iš nacių Vokietijos nusileidę desantininkai. Rinktinės štabo ir kuopų ryšius suardė 1945 01–03 miškuose NKVD vykdomos operacijos, suėmimai; 01 03 suimtas L. Vilutis.

Tigro rinktinė (prigulę: dešinėje – vadas V. Žaliaduonis, kairėje – štabo Ryšių skyriaus viršininkas L. Basys; apie 1949)

Pertvarkytą štabą sudarė rinktinės vadas (nuo 1945 03) B. Kaletka, jo pavaduotojas kapitonas J. Kimštas (slapyvardis Dobilas), štabo viršininkas kapitonas F. Kvartūnas ir rinktinės vado adjutantas kapitonas P. Švilpa (slapyvardis Barzdyla). Palaikyti ryšius su 3 apskričių partizanais buvo sunku, todėl jau 1944 12 15 Zarasų apskrityje sudaryta Lokio rinktinė, 1945 05 23 Utenos apskrityje – Sakalo rinktinė. Tigro rinktinei liko pavaldžios 3 kuopos su apie 290 kovotojų.

Tigro rinktinė labai nukentėjo, kai 1945 vasarą NKVD sunaikino Lietuvos laisvės armijos Vilniaus štabą, 06 08 suėmė B. Kaletką, F. Kvartūną, dalinio vadą J. Tumėną, kapelioną Kirdeikių kleboną P. Liutkų (slapyvardis Juodasis Petras) – iš viso 9 žmones. Rinktinės vadu 1945 06 tapo J. Kimštas (slapyvardis Žalgiris), kuris, tapęs 1945 08 įkurtos Vytauto apygardos (įkūrė rinktinės ir nepavykusios įkurti Geležinio Vilko apygardos štabo nariai) vadu, rinktinės vadu 1945 12 paskyrė J. Kamarauską (slapyvardis Karijotas). Jam vadovaujant labai suaktyvėjo rinktinės veikla. 1946 10 21 žuvus J. Kamarauskui, vadu buvo paskirtas L. Basys (slapyvardžiai Pavasaris, Švyturys; 1946 10–1948 08), jį pakeitė V. Žaliaduonis (slapyvardžiai Rokas, Dijakonas, Cezaris; 1948 08 05–1952 03). 1947 Tigro rinktinėje veikė iki 100 kovotojų, 1951 pabaigoje liko apie 15. 1952 03 27 žuvus paskutiniam vadui V. Žaliaduoniui, rinktinėje liko tik keli partizanai.

Žymesnės Tigro rinktinės kautynės: pirmosios Lietuvos partizanų – 1944 11 17 prie Ginučių piliakalnio (vadas – leitenantas J. Gimžauskas; NKVD patyrė didelių nuostolių); 1944 11 23 sudeginti Alantos vykdomojo komiteto pastatas, stribų būstinė, nukauta 13 stribų ir sovietinių aktyvistų; 1945 03 11–12 įvyko didelės Kiauneliškio kautynės, 1945 04 13 – Reškutėnų kautynės; 1946 01 15 Minčios miške (Salako vlsč.) rinktinės kuopa kovėsi su NKVD kareiviais (žuvo 23 partizanai, 2 sužeisti paimti į nelaisvę; Želmeniškės kautynės).

P: Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945–1950 m.): dokumentų rinkinys = Lithuanian partisans Vytautas region Tigras unit (1945–1950) / sud. R. Kalvelienė, G. Gečiauskas ir I. Petravičiūtė Vilnius 2003.

1248