tijnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemesnysis valsčiaus pareigūnas.
Nuo 15 a. atliko Lietuvos didžiojo kunigaikščio mažesnių dvarų valsčių administratoriaus ir ūkvedžio pareigas. Prižiūrėjo didžiojo kunigaikščio dvarus su tais valsčiais, kurie nebebuvo teismų ir administraciniai centrai (tijūnija).
Tijūnų žinioje buvo dvarų ūkis, duoklių, mokesčių rinkimas, rūpinimasis, kad valsčiaus gyventojai atliktų prievoles, t. p. turėjo teisę teisti valstiečius ir miesto savivaldybės teisių neturinčius miestiečius. Nuo 15 a. vietiniai bajorai buvo išskiriami iš tijūno teisminės jurisdikcijos (galutinai tai 1529 įformino Pirmasis Lietuvos Statutas).