Tijūniškės miškai

Cijniškės miška, Tijniškės miška, yra Lazdijų rj. savivaldybės teritorijoje, 4 km į šiaurės rytus nuo Leipalingio. Plotas 3350 ha, mišku apaugę 2995 hektarai. Susideda iš Cijūniškės miško (Tijūnamiškio), Živulčiškės, Zasčiūniškės, Kaseliūniškės ir Kučiuliškės miškų. 34 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Leipalingio, Merkinės girininkijoms (iki 2018 priklausė Veisiejų ir Druskininkų miškų urėdijoms), kiti miškai – privatūs. Tijūniškės miškų vakarinę dalį kerta Leipalingio–Seirijų plentas. Vakarinis pakraštys siekia Seirą (Baltosios Ančios kairysis intakas) ir Krašto ežerą, rytinis pakraštys – Dzūkijos nacionalinį parką, pietinis pakraštys – Merkinės–Leipalingio plentą. Masyve yra Drapalio, Giedavardžio ir Šaulio ežerai bei 3 maži ežerėliai. Reljefas banguotas, vietomis kalvotas. Miško augavietės nederlingos ir vidutinio derlingumo, dažniausiai normaliai drėgnos. 91 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 5 % rekreaciniai II grupės, 4 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 19 %. Pušynų yra 70 %, eglynų 10 %, beržynų 11 %, juodalksnynų 5 %, drebulynų 3 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 56 %, bręstantys 12 %, brandūs 11 %. Medynų vidutinis amžius 65 m., bonitetas I,9, skalsumas 0,71, tūris 230 m³/ha, prieaugis 6,4 m³/ha. Miškuose yra 8 miško buveinės, 4 memorialinės (Lietuvos partizanų žūčių) vietos, šiaurinėje dalyje Kučiuliškės, pietrytiniame pakraštyje Stračiūnų herpetologiniai (balinių vėžlių) draustiniai, Drapalio ežero rytiniame krante – archeologijos paminklas – pilkapis.

Sovietų okupacijos metais Tijūniškės miškuose veikė (1944–53) Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Lietuvos partizanai.

2355