tijno tesmas, vienasmenis teismas, 14–18 a. veikęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Sprendė dvaro valsčiaus gyventojų (išskyrus bajorų, dvasininkų, miestiečių, savivaldą turinčių totorių, karaimų ir žydų bendruomenių narių, privačių dvarų gyventojų) civilines ir baudžiamąsias bylas pirmąja instancija. Tijūno teismo išspręstas bylas apeliacine tvarka nagrinėjo seniūno ar vaivados teismas.
Tijūno teismo narį skyrė tijūnas, teisme pirmininkavo pats tijūnas arba jo skirtas teisėjas. Tijūno teismas daugiausia rėmėsi vietos papročiais ir didžiojo kunigaikščio išleistais aktais. Po Valakų ir 1564–66 teismų reformos liko 16 tijūno teismų (14 Žemaitijoje ir didžiojo tijūno teismai Vilniuje bei Trakuose). 1764 Žemaitijos tijūno teismui leista nagrinėti bylas ir dėl žemės ribų.
didžiojo tijūno teismas; tijūnas
1520