tikimybinė logika

tikimýbinė lògika, tikimybių logika, logikos sritis, kurioje teiginiai, be teisingumo ir klaidingumo, įgauna ir tarpines reikšmes – tikėtinumo ar patvirtinimo laipsnius. Viena daugiareikšmės logikos sistemų. Tikimybinė logika nustato samprotavimo būdus, kurie naudojami tiriant tikimybinius reiškinius. Kitaip nei kitos daugiareikšmės logikos, tikimybinė logika operuoja nediskretinėmis teisingumo reikšmėmis nuo 0 iki 1 (0 – teiginys klaidingas, 1 – teiginys teisingas, 1/2 – vienodai tikėtina, kad teiginys teisingas ar klaidingas), t. y. teisingumo reikšmių skaičius negali būti tiksliai apibrėžtas. Tikimybinės logikos teorijos remiasi arba statistinės tikimybės (apibūdinančios masinius atsitiktinumo reiškinius) supratimu, arba tikimybės kaip teiginio patvirtinimo laipsnio supratimu. Kai kuriuos tikimybinės logikos klausimus nagrinėjo Aristotelis, Karneadas Kirėnietis. Tikimybinę logiką plėtojo G. W. Leibnizas, G. Boole’is, J. Vennas, H. Reichenbachas, R. Carnapas ir kiti logikai. Dar indukcinė logika.