tikrnė fùnkcija, tikrinis vektorius, atitinkantis tiesinį operatorių L, apibrėžtą vektorinėje funkcijų erdvėje, t. y. funkcinės lygties Lf = λf sprendinys. Skaičius λ yra operatoriaus L tikrinė reikšmė, atitinkanti tikrinę funkciją f. Dažniausiai L yra diferencialinis arba integralinis operatorius. Jei savijungio operatoriaus tikrinių reikšmių aibė suskaičiuojama, tai esant papildomoms sąlygoms tikrinė funkcija sudaro pilną ortogonaliųjų funkcijų sistemą tam tikroje funkcijų klasėje, ir kiekvieną šios klasės funkciją galima išskleisti Fourier eilute. Kai operatorius turi tikrinių reikšmių kontinuumą, tai vietoj skleidimo eilute funkcijoms reikšti taikomas integralas. Nagrinėjant kietųjų kūnų deformacijas, stygos, membranos, švytuoklės ir kitų kūnų virpesius, bangų sklidimą, akustikos, aerodinamikos, atomo fizikos, kvantinės mechanikos, elektromagnetinių bangų ir kitus uždavinius randamos atitinkamų operatorių tikrinės funkcijos ir sprendiniai išreiškiami tikrinių funkcijų eilutėmis.
1751