tiltas (angl. till – moreninis priemolis + gr. lithos – akmuo), klastinė nuosėdinė uoliena; sutankėjęs, litifikuotas, dažnai metamorfizuotas, ledynams slenkant arba tirpstant suklostytas moreninis priemolis, susiformavęs ankstyvųjų geologinių periodų (iki kvartero) laikotarpiais. Susidaręs iš aleurito, daugiausia su gausia molio ir (ar) stambesnių, mažai apzulintų įvairaus dydžio dalelių (iki riedulių ir uolienų blokų) priemaiša. Stambesnes daleles sudaro ledynuose sutrupintų uolienų, kurių paviršiumi slinko ledynai, atplaišos. Daugiausiai nesluoksniuotas.
Pagal medžiagos suklojimo vietą skiriamas kontinentinis ir jūrinis tilitas. Sluoksnių storis nuo dešimčių iki kelių šimtų metrų (pvz., Pietų Afrikoje iki 400 m). Tilitų tyrimų duomenys padeda nustatyti buvusių apledėjimų centrus, jų paplitimą, ledynų slinkimą. Tilituose būna kai kurių naudingųjų iškasenų telkinių (pvz., geležies rūdos).
Tilitų randama visuose žemynuose įvairių laikotarpių (pradedant archėjumi) uolienose, ypač vėlyvojo proterozojaus, ankstyvojo ir vėlyvojo paleozojaus.
838