tiltų statyba Lietuvoje
tltų statýba Lietuvojè
Žaliasis tiltas per Nemuną Kaune
Žaliasis tiltas per Nerį Vilniuje
Tiltas per Dubysos slėnį Lyduvėnuose
Seniausi Lietuvos tiltai buvo mediniai. Pirmųjų rašytinių žinių apie tiltus yra Eiliuotojoje Livonijos kronikoje (apie 1290). Kryžiuočių žvalgų pranešimuose (Lithauische Wegeberichte) 14 a. pabaigoje minimas Varnavės tiltas Gargždų–Varnių–Šiaulių vieškelyje ir tiltas per Kražantės upę Degučių–Kaltinėnų–Kražių–Kelmės vieškelyje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys dažniausiai būdavo apjuosiamos vandens grioviu, į pilį buvo patenkama pakeliamuoju tiltu (Trakų pilyje), kartais tiltui saugoti buvo statomos patrankos (Biržų pilyje). Rengdamiesi dideliems žygiams valdovai duodavo įsakymą pastatyti tiltus per upes, pvz., Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas įsakė pastatyti tiltą per Vyslą į Žalgirio mūšį žygiuojančiai kariuomenei. 1386 Vilniaus miesto plane jau buvo pažymėtas tiltas per Nerį kelyje į Ukmergę. Svarbiausias Vilniaus tiltas su mūrinėmis atramomis ir medinėmis perdangomis (nuo 1766 vadinamas Žaliuoju) per Nerį pastatytas 16 a. pirmoje pusėje. Pirmasis mūrinis tiltas Vilniuje pastatytas 16 a. pabaigoje. Vilniaus tiltus statė architektai ir inžinieriai M. Šulcas, K. Podčašinskis, M. Malinovskis, K. Šilthauzas, N. Beleliubskis ir kiti. Daug medinių tiltų Lietuvoje pastatyta 19 a. pradžioje, kai imta sparčiau tiesti kelius. Tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį 1858–1862 pastatyta daug plieninių tiltų. 1861 nutiestas sijinis geležinkelio tiltas (vadintas Žaliuoju) per Nemuną Kaune, tuo pat metu iškastas 1400 m ilgio geležinkelio tunelis. 19 a. pabaigoje pastatyti plieniniai tiltai per Vilnią – Bernardinų, Paplaujos, 1901 – Užupio tiltas. 1894 vietoj medinio Žaliojo tilto Vilniuje pastatytas plieninis (1944 sugriautas, 1952 atstatytas), 1906 pastatytas Žvėryno tiltas. Nuo 19 a. pabaigos Lietuvoje statomi ir gelžbetoniniai tiltai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos kariuomenės spaudžiami Rusijos kariai 1915 dar spėjo pastatyti tiltą per Nemuną Merkinėje. Vokiečiai 1916–1918 pastatė ilgiausią (570 m ilgio) ir aukščiausią (patiltės aukštis – 42 m) Lietuvoje tiltą per Dubysos slėnį Lyduvėnuose.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1918 pabaigoje įkurta Lietuvos plentų valdyba rūpinosi sausumos keliais ir tiltais. 20 a. 3–4 dešimtmečiais buvo nutiesti nauji tiltai per Mūšą, Bartuvą, Apaščią, Šešupę, dideli tiltai per Ventą (70 m ilgio), Virvytę (90 m), geležinkelio tiltas per Salanto upę (102 m ilgio ir 26 m aukščio). 1930 nutiestas Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną ir inžinieriaus P. Vileišio vardu pavadintas tiltas per Nerį Kaune, karininko A. Juozapavičiaus vardu pavadintas tiltas per Nemuną Alytuje. 4 dešimtmetyje gelžbetoniniai tiltai pastatyti Seredžiuje per Dubysą, Raudondvaryje ir Babtuose per Nevėžį, Anykščiuose, Ukmergėje per Šventąją, Slabaduose per Šešupę, du tiltai Marijampolėje, modernus gelžbetoninis tiltas per Nemuną Prienuose. Iki SSRS okupacijos buvo pastatyta apie 18 km bendro ilgio tiltų, kurių bendra kaina – daugia kaip 20 mln. litų. Tiltus projektavo inžinieriai P. Markūnas (suprojektavo daugiausia), V. Rėklaitis, P. Vileišis ir kiti.
Aleksoto tiltas per Nemuną Kaune
Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visi didesni Lietuvos tiltai buvo sugriauti. 1948 SSRS kariuomenė, pasitelkusi karo belaisvius vokiečius, atstatė Vytauto Didžiojo tiltą į Aleksotą Kaune (tilto vardą panaikino), t. p. vietoj P. Vileišio vardu pavadinto tilto per Nerį Kaune pastatė medinį arkinį tiltą, vėliau vietoj jo – plieninį sijinį tiltą. 1956 buvo nutiestas plieno ir betono tiltas (jo plieninės sijos sujungtos gelžbetonio plokštėmis) per Nerį Jonavoje. 6 dešimtmetyje tiltų statyboje pradėta plačiai naudoti surenkamąsias tiltų perdangų konstrukcijas. Tiltus imta montuoti iš gelžbetoninių blokų ar sijų. Buvo naudojama daug vietinės žaliavos – žvyras, skalda, cementas, nes sovietinė valdžia neleido plieno naudoti tiltams. SSRS okupacijos metais pastatyti gelžbetoniniai tiltai – arkinis tiltas per Kruonę kelyje Vilnius–Kaunas (1959), Šiaurinis tiltas per Nerį Kaune (1964; abiejų statybai vadovavo žymiausias Lietuvos tiltų statytojas A. Meškinis, kuris pastatė apie 60 tiltų), įtemptojo gelžbetonio surenkamieji tiltai per Nerį Vilniuje – Lazdynų (1969), originalios formos (vadinamasis šokantis elnias) Žirmūnų (1965), Geležinio Vilko (plačiausias Vilniuje) ties Vilniaus pedagoginiu institutu (dabar Lietuvos edukologijos universitetas; 1979), Vingio parko pėsčiųjų (1987, kabamųjų konstrukcijų). Paskyrus tiltams plieno, pastatyti keli dideli plieniniai tiltai: per Dubysą ties Ariogala Vilniaus–Klaipėdos magistralėje (1979), per Nemuną Druskininkuose (1973) ir Alytuje (1967 ir 1977). Tiltus projektavo organizacija Lietkelprojektas.
Karaliaus Mindaugo tiltas per Nerį Vilniuje
Gargždų pėsčiųjų viadukas
tiltas per Nemuną prie Jurbarko
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę susirūpinta tinkama tiltų eksploatacija. Intensyvėjant eismui seni tiltai buvo remontuojami, rekonstruojami, tvirtinami, kai kurie maži tiltai paversti vamzdžiais arba pralaidomis. Pastatyta naujų tiltų, pvz., Vakarinis per Nemuną Kaune ties Lampėdžiais (1997; 1998 jam suteiktas nusipelniusio inžinieriaus Č. Radzinausko vardas), pėsčiųjų – į jūrą Palangoje (1997), Baltasis pėsčiųjų – per Nerį Vilniaus centre (1995), Šilo – per Nerį Vilniuje, Antakalnyje (1999), M. K. Čiurlionio – per Nemuną Kaune (2002), plieninis arkinis Karaliaus Mindaugo – per Nerį Vilniuje (2003). Tiltus projektuoja bendrovės Kelprojektas, Tiltų ekspertų centras, Transporto ir kelių tyrimo institutas (jis t. p. išbando ir tyrinėja tiltus). Tiltų statybos svarbiausios bendrovės: Kauno tiltai, Panevėžio keliai, Tilsta, Ukmergės keliai. Žymiausi tiltų statytojai: V. Jankauskas (tiltai Vilniuje), V. Jukelis (Telšiuose), A. Jankauskas (Jurbarko tiltas), J. Margenis (Žirmūnų tiltas Vilniuje), A. Zablackas ir D. Kerševičius (Alytuje), A. Karvelis (Ukmergėje), S. Butkevičius (įvairūs tiltai). Žymiausi Lietuvos tiltų statybos mokslininkai – J. Kivilšas, I. Z. Kamaitis, A. Steponavičius, P. Baublys, A. Norkus, Vytautas Viršilas, J. Žekevičius – bandė naujus ir tyrinėjo eksploatuojamus tiltus. 2001 Vilniaus Gedimino technikos universitete įkurta Tiltų katedra. 2007 Lietuvoje (Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis) buvo 3859 tiltai (iš jų – 454 geležinkelio, 1522 – valdomi Lietuvos automobilių kelių direkcijos, 1812 – savivaldybių, 71 – kitų žinybų).
L: V. Viršilas Lietuvos tiltai Vilnius 1998; H. A. Kebeikis Žvilgsnis į Lietuvos tiltus Kaunas 2004.
1034
energetikos objektų statyba Lietuvoje