Tižės ãktas, Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) politinis dokumentas. Priimtas 1918 11 30 Tilžėje Mažosios Lietuvos tautinės tarybos deklaracijos forma. Dokumentas patvirtino lietuvininkų legitiminės valdžios (Mažosios Lietuvos tautinės tarybos) viešai jau reikštą nuostatą: remiantis 1918 01 18 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento T. W. Wilsono Kongrese paskelbta tautų apsisprendimo teise, Prūsų (Mažosios) Lietuvos gyventojų daugumą sudarančių lietuvininkų vardu reikalauti, kad Mažoji Lietuva prisijungtų (prisiglaustų) prie lietuvių tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos, t. y. prie atkurtos Lietuvos valstybės.
Tilžės akto plakatas, 1936 išleistas spaudos leidybos ir prekybos bendrovės Rytas Klaipėdoje
Aktą pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 24 nariai: J. Arnašius, M. Banaitis, E. Bendikas, L. Deivikas, M. Deivikas, V. Didžys, V. Gailius, J. Gronavas, E. Jagomastas, M. Jankus, J. Juška, D. Kalniškys, K. Kiupelis, M. Klečkus, J. Lėbartas, M. Lymantas, M. Mačiulis, J. Margys, K. Paura, M. Reidys, A. Smalakys, J. Užpurvis, J. Vanagaitis ir F. Subaitis.
Lietuvos valstybės ir lietuvininkų delegacijos Tilžės aktą naudojo kaip argumentą per 1919 Paryžiaus taikos konferenciją prašydamos Mažąją Lietuvą pripažinti Lietuvos valstybei; 1919 03 24 Lietuvos delegacijos vadovas A. Voldemaras konferencijos pirmininkui, Prancūzijos užsienio reikalų ministrui G. Clemenceau dėl to įteikė Memorandumą. Po laimėto 1923 01 Klaipėdos krašto sukilimo Tilžės aktu ir Šilutės seimo deklaracija tarptautinėse institucijose remtasi siekiant pripažinti krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos.
L: Tilžės Akto šviesa Vilnius 2009; Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos Vilnius 2020.