Tižės pils, skalvių, vėliau Vokiečių ordino pilis Mažojoje Lietuvoje. Pradžia – skalvių medinė pilis prie Nemuno. Vokiečių ordinas ją sunaikino ir 1289 pastatė savo. 1360 Ordino didysis magistras Winrichas von Kniprode Skalvoje pastatydino naują pilį Newe hus (Nuwe hus), kurią 1365 sugriovė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. 1404–09 Tilželės upės žiočių kairiajame krante pastatyta mūrinė pilis, priklausiusi Ragainės komtūrui; 1411 02 08 ją apnaikino žemaičiai. 1422 sudarius Melno taiką, pilis neteko karinės reikšmės. 1416 joje, manoma, buvo įrengta koplyčia. 1515–24 prie pilies veikė pranciškonų vienuolynas.
Tilžės pilis
Nuo 1537 pilis buvo atstatoma, stiprinama, 1641 apsupta palisadine tvora su 4 masyviais kampiniais bokštais, 1671 ji pakeista 4 bastionais. Nuo 18 a. pabaigos pilyje buvo Lietuvių dragūnų (ulonų) pulko kareivinės, 1820 įsikūrė miesto teismas ir kalėjimas. Vėliau pilis ėmė griūti, 1844 joje įrengta mašinų gamykla, 1873 – popieriaus fabrikas. Po 1876 gaisro liko tik pilies griuvėsiai. 19 a. pabaigoje Tilžės pilies teritorijoje buvo įrengtas kalkių fabrikas. Po 1945 ši teritorija naudota pramoniniams tikslams.