Timişoara (Timišoarà), miestas Rumunijos vakaruose, į pietus nuo Arado; Timişo apskrities centras.
Timişoara
250 800 gyventojų (2021).
Geležinkeliai ir plentai į Aradą, Belgradą (Serbija), Craiovą. Tarptautinis oro uostas. Naftos perdirbimo, tekstilės (medvilnės, linų, šilko), siuvimo, odos, avalynės, popieriaus, poligrafijos, chemijos (plastikų, dažų), stiklo, porceliano, maisto (cukraus, aliejaus, mėsos, pieno, vyno) pramonė, mašinų, elektros įrenginių, medienos dirbinių (baldų, durų) gamyba. Turizmas. Politechnikos (įkurtas 1920), Vakarų Timişoaros (1962), medicinos universitetai ir kitos aukštosios mokyklos. Astronomijos observatorija. Istorijos, etnografijos, meno ir kiti muziejai, meno galerijos. Nacionalinis, operos ir baleto ir kiti teatrai. Filharmonija.
Architektūra
Rumunų stačiatikių metropolinė katedra Timişoaroje (1946)
Gotikinė Hunyadi pilis (15 a., rekonstruota 1856, dabar Banato muziejaus skyrius), vadinamieji Barokiniai rūmai (iki 1733, dabar Dailės muziejus). Sakralinė architektūra: katedros – barokinės katalikų Šv. Jurgio (1736–54, architektas J. B. Fischeris von Erlachas) ir serbų stačiatikių (1748, šalia – vyskupo rūmai), neobizantiškoji rumunų stačiatikių metropolinė (1946, fasadas renovuotas 2006), sinagogos – Didžioji (1865), maurų stiliaus Naujoji (1899, architektas L. Baumhornas). Miesto centras užstatytas eklektiniais ir moderno (Povo namai, 1905) pastatais.
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1212. 1241 sugriauta mongolų. 14 a. pradžioje mieste rezidavo Vengrijos karalius Karolis Robertas, 15 a. viduryje – regentas J. Hunyadi. 1514 čia įvykdyta mirties bausmė valstiečių sukilimo vadovui G. Dózsai. 1552–1718 priklausė Osmanų imperijai. Pagal Požarevaco taikos sutartį (1718) atiteko Habsburgams (iki 1779 priklausė Austrijai, vėliau Vengrijai). Pagal 1920 Trianono taiką perduota Rumunijai.
Per II pasaulinį karą 1944 bombarduota ir Ašies valstybių, ir Sąjungininkų. 1989 12 mieste kilusiais neramumais prasidėjo sukilimas prieš N. Ceauşescu komunistinę diktatūrą.
2271