Kibirov Timur (rus. Тимур Кибиров, Timūras Kibrovas), tikr. Zapojev 1955 02 15Šepetivka (Chmelnyckio sr., Ukraina), rusų poetas, rašytojas. Baigė Maskvos srities N. Krupskajos pedagoginio instituto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1998 žurnalo Puškin redaktorius. Vėliau dirbo Rusijos kultūros ministerijos Menotyros institute, televizijos bendrovėje NTV, radijo stotyje Kul′tura.
Kūryboje žymu konceptualiojo meno ir socarto įtaka.
Poezijos rinkiniuose Bendrybės (Obščie mesta 1990), Kalendorius (Kalendar′ 1991), Eilėraščiai apie meilę (Stichi o ljubvi 1993), Sentimentai: Aštuonios knygos (Santimenty: Vosem′ knig 1994), Kai Leninas buvo mažas (Kogda byl Lenin malen′kim 1995), Parafrazė (Parafrazis 1997), Deržavino atminimui (Pamjati Deržavina 1998) vyrauja satyrinis ir ironiškas žvilgsnis į paskutinį sovietinį dešimtmetį ir posovietinę Rusijos tikrovę; būdingas katalogo principas – sovietinė visuomenė pateikiama kaip begalinis buities ir socialinių bei politinių realijų sąrašas.
Eilėraščių rinkiniuose Intymi lyrika (Intimnaja lirika 1998), Ostrovitianovo gatvė (Ulica Ostrovitjanova 1999), Lyrinio herojaus jubiliejus (Jubilej liričeskogo geroja), Amour, exil… (abu 2000), „Kas kur, o aš – į Rusiją…“ („Kto kuda, a ja – v Rossiju…“ 2001) ryšku romantiniai motyvai.
Romane Generolas ir jo šeima (General i ego semja 2020) nagrinėjami kartų konflikto, emigracijos, tikslo paieškos klausimai.
2771