tingiapaukštiniai

tingiapaukštniai (Bucconidae), žakamarinių paukščių (Galbuliformes) būrio šeima. 12 genčių, 35 rūšys. Paplitę Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Kūnas kresnas, 13–29 cm ilgio, 14–106 g masės. Pilkos ir gelsvai rusvos, metalinės, juodos spalvos, kai kurios rūšys dryžuotos, margos. Galva didelė. Kojos mažos. Snapas didokas stiprus, gale turi kabliuką. Prie snapo pamato ilgi šereliai. Sparnai trumpi apvalūs, uodega siaura. Plunksnos purios, švelnios. Gyvena dažniausiai miškingose vietovėse, mangrovėse, savanoje, kartais iki 2300 m aukščio. Minta vabzdžiais, smulkiais stuburiniais, augaliniu maistu. Lizdus iškala termitų statiniuose, medžių drevėse, įrengia urvuose žemėje, krantuose. Įvairių rūšių tingiapaukštiniai deda 1–4 kiaušinius, peri 15–18 d., jaunikliai lizde išbūna 20 dienų. Žinomesnės rūšys: tingiapaukštis (Bucco capensis), baltakaklis notarchas (Notharchus macrorhynchos), rudoji malakoptila (Malacoptila panamensis), dryžasis tingiapaukštis (Micromonacha lanceolata), juodakaklis tingiapaukštis vienuolis (Monasa nigrifrons).

rudoji malakoptila

644

-tingiapaukštis; -malakoptila; -notarchas