tinklainė

tinklanė (retina), akies obuolio kapsulės vidinis juntamasis (nervinis) dangalas. Išorėje yra kraujagyslinis dangalas, iš vidaus šliejasi stiklakūnis. Tinklainė – plonytė plėvelė, kurios užpakalinėje dalyje yra keli sluoksniai nervinių ir šviesai jautrių ląstelių (fotoreceptorių) – lazdelių ir kolbelių, gulinčių ant pigmentinio epitelio. Tinklainės nervinių ląstelių skaidulos sueina į vieną vietą – regos nervo diską ir išeina iš akies kaip regos nervas. Toje vietoje ir ties krumplyno perėjimu į gyslainę tinklainės sluoksniai ir kiti dangalai yra tvirtai sukibę. Kitur tinklainės nervinis sluoksnis tik prigludęs prie pigmentinio epitelio ir gali atšokti. Tinklainės lazdelės reguliuoja matymą tamsoje, kolbelės – matymą šviesoje, spalvų skyrimą. Jautriausia šviesai (aiškiausio matymo) tinklainės vieta – geltonoji dėmė. Joje, ypač jos viduryje esančioje duobutėje, yra daugiausia kolbelių. Šviesos spinduliai, perėję per akies optinę sistemą, sudirgina fotoreceptorius; juose šviesos energija virsta nerviniais impulsais, kurie regos nervu perduodami į smegenis. Per regos nervą į tinklainę patenka kraujagyslės (arterija ir vena). Be to, tinklainę maitina prie jos esanti gyslainė. Tinklainės uždegimas (retinitas) dažnai pažeidžia ir gyslainę (chorioretinitas). Tinklainėje gali būti įgimtų ir įgytų pakitimų (pvz., kraujosruvos, tinklainės atšoka, kraujagyslių nepraeinamumas, navikas). Dėl jų, ypač kai pažeidžiama geltonoji dėmė, susilpnėja ar visiškai dingsta rega. Periferinę tinklainės dalį dažnai pažeidžia glaukoma.

1307

-geltonoji dėmė