Trnovo konstitùcija, pirmoji Bulgarijos konstitucija, galiojusi 1879–1947. Priimta 1879 04 28 Tirnove (dabar Veliko Tirnovo) Steigiamojo susirinkimo, sušaukto Bulgarijai atgavus nepriklausomybę.
Pagrįsta valdžių atskyrimo principu, buvo viena liberaliausių to meto konstitucijų: skelbė visų piliečių lygybę prieš įstatymus, garantavo asmens ir nuosavybės neliečiamybę, vyrams suteikta visuotinė rinkimų teisė, įvesta spaudos laisvė ir kita. Bulgarija tapo konstitucine monarchija, 1893 ir 1911 pataisomis apriboti Nacionalinio susirinkimo įgaliojimai ir išplėstos monarcho prerogatyvos.
Po 1934 05 valstybės perversmo Tirnovos konstitucijos faktiškai nebuvo laikomasi. 1947 ją pakeitė konstitucija, parengta pagal SSRS 1936 konstituciją.