tiroidtas (thyroiditis), skydliaukės uždegimas. Skiriamas ūminis, poūmis (de Quervaino), lėtinis autoimuninis (Hašimoto) ir lėtinis fibrozinis (Riedelio) tiroiditas. Dažniausia pasitaiko Hašimoto tiroiditas (Hašimoto liga), ūminiu, poūmiu ir lėtiniu fibroziniu tiroiditu sergama rečiau. Ūminį tiroiditą sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai), jonizuojančioji spinduliuotė, trauma. Jis prasideda staiga – ligonis karščiuoja, kaklo priekinė dalis pasidaro skausminga, oda parausta, būna karšta, gali padidėti sritiniai limfmazgiai. Čiuopiant būdinga skausminga skydliaukė. Ligos pradžioje būna hipertirozės požymių, kurie vėliau pranyksta. Skydliaukės funkcija dažniausiai normali – hormonų pokyčių nenustatoma. Panašūs požymiai būdingi ir poūmiam tiroiditui, prasidedančiam persirgus virusine infekcija; iš pradžių padaugėja skydliaukės hormonų (hipertirozė), vėliau kiekis tampa normalus. Lėtinio fibrozinio tiroidito priežastys nežinomos, jis laikomas reta sistemine su imunoglobulinu (IgG4) susijusia liga, kuria serga daugiausia moterys. Būdinga kaklo veržimo jausmas dėl padidėjusios skydliaukės, rijimo, kvėpavimo sutrikimai, kosulys. Ūminis tiroiditas gydomas antibiotikais, uždegimą mažinančiais vaistais, susiformavus pūliniui – operuojama. Poūmis tiroiditas gali praeiti ir negydomas, prireikus skiriama vaistų nuo uždegimo, padažnėjusio pulso. Lėtinis fibrozinis tiroiditas gydomas gliukokortikoidais, tamoksifenu, skydliaukės hormonais, kartais operuojama.
-skydliaukės uždegimas