tirpkliai, skystosios arba dujinės medžiagos, tirpdančios kietąsias, kitas skystąsias arba dujines medžiagas ir sudarančios tirpalus. Kai tirpinamas skystis skystyje, tirpikliu laikomas tas skystis, kurio tirpale yra daugiau. Tirpikliais būna neorganiniai ir organiniai junginiai, t. p. jų mišiniai, kartais skysti metalai. Svarbiausias neorganinis tirpiklis – vanduo; kiti neorganiniai tirpikliai: skystas amoniakas (tirpdo šarminius metalus, fosforą, sierą, kai kurias druskas, aminus), skystas sieros dioksidas (tirpdo daugelį neorganinių ir organinių druskų, rūgštis, alkoholius), sulfurilchloridas (tirpdo daugelį medžiagų), kai kurių druskų, oksidų ir lengvalydžių metalų lydalai. Daug daugiau yra organinių tirpiklių: angliavandeniliai (pentanas, heksanas, heptanas, benzenas, toluenas), jų chlordariniai (chloroformas, tetrachlormetanas, trichloretilenas, tetrachloretilenas) ir nitrojunginiai (nitrometanas, nitrobenzenas), alkoholiai (metanolis, etanolis, propilo alkoholis, metilenglikolis, etilenglikolis), eteriai, esteriai, ketonai (pvz., acetonas). T. p. naudojami tirpiklių mišiniai, pvz., alkoholių ir esterių, naftos distiliavimo produktai (petroleteris, vaitspiritas, benzinas, žibalas). Organiniai tirpikliai dažniausiai būna bespalviai, skaidrūs, būdingo kvapo, žemos virimo temperatūros, lengvai garuojantys, degūs skysčiai. Tirpikliai skirstomi į polinius (molekulių poliškumas rodo, kokias medžiagas jie gali tirpdyti ir su kokiu kitu tirpikliu ar skysčiu gali maišytis). Dažniausiai panašūs tirpikliai tirpsta panašiuose, t. y. poliniuose tirpikliuose tirpsta polinės, nepoliniuose – nepolinės medžiagos. Pagal virimo temperatūrą skiriami žemos (mažesnė kaip 100 °C), vidutinės (100–150 °C) ir aukštos (didesnė kaip 150 °C) virimo temperatūros tirpikliai. Naudojami dažų ir lakų, tekstilės, farmacijos, parfumerijos pramonėje, žemės ūkyje, perkristalinimui, ekstrahavimui, cheminiam valymui, chromatografijoje, cheminėje analizėje.
2509