Tiškẽvičiai (lenk. Tyszkiewiczy), Lietuvos didikų, grafų (nuo 1516), bajorų giminė. Iš Tiškevičių buvo devyni vaivados, du vyskupai, po tris lauko etmonus, kaštelionus ir iždininkus, keturi didieji maršalkos, devyni aukšti karo pareigūnai, du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkai, du archeologai. Pirmieji Tiškevičiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinėse srityse nuo 1597 (po 1596 Brastos bažnytinės unijos) tapo unitais. 17 a. pirmoje pusėje dauguma jų priėmė katalikų tikėjimą. Tiškevičiai iškilo 16 a. antroje pusėje, didžiausią politinę galią įgijo 17 a., turtinę – 19 a. (tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais). Valdė Lahoisko (Barysavo apskritis), Biržų ir Užtrakio ordinacijas (nedalomas valdas, kurias paveldėdavo vyriausieji sūnūs), Palangą (įkūrė kurortą), Kretingą, Raudondvarį, Žiežmarius ir kitas gyvenvietes.
Tiškevičių herbas Leliva
Kilę iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus. 1437 už nuopelnus kovose ir ištikimą tarnybą iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos gavo didelių valdų Voluinėje ir Kijevo apylinkėse. Jo sūnaus Tiškos (Timotiejaus) visi penki įpėdiniai istorijos šaltiniuose jau vadinami Tiškevičiais. Pasižymėjo Tiškevičių dvi šakos: Skuminų (išmirė 1808) ir Lahoisko. 16–17 a. nemažai Tiškevičių studijavo Krokuvos, Ingolstadto, Heidelbergo, Greifswaldo, Leipcigo ir Tübingeno universitetuose.
Levas Tiškevičius (aliejus, po 1793, dalininkas nežinomas; Varšuvos nacionalinis muziejus)
Tiškos sūnaus Levo įpėdinis Skuminas (m. 1566) buvo didžiojo kunigaikščio rūmų (dvaro) maršalka. Jo sūnus Teodoras (T. Tiškevičius) – 16 a. antros pusės–17 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, unitų globėjas. Teodoro sūnus Jonušas Skuminas (J. Tiškevičius Skuminas) – 17 a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Skumino sūnus Dimitras (m. 1609) – didysis maršalka, Minsko seniūnas. Dimitro provaikaitis Jurgis Kazimieras (apie 1701–65) buvo Vilniaus tijūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis raštininkas, Vitebsko kaštelionas. Jo sūnus Juozapas (1716–90) – Vilniaus tijūnas, Mstislavlio kaštelionas, Smolensko vaivada. Paskutinis iš Skuminų šakos, Juozapo sūnus Liudvikas (L. Tiškevičius), – 18 a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo ir valstybės veikėjas.
Tiškos sūnus Mykolas (M. Tiškevičius) – 16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo veikėjas, diplomatas. Kitas sūnus Vasilijus (V. Tiškevičius) buvo Tiškevičių giminės Lahoisko šakos pradininkas. 1516 pirmasis iš Tiškevičių gavo grafo (Lahoisko ir Berdyčivo) titulą. Vasilijaus sūnus Eustachijus (m. 1590) buvo Palenkės vaivada, Smolensko kaštelionas, Slanimo, Mogiliavo seniūnas. Kitas Vasilijaus sūnus Jurgis (m. 1576) nuo 1557 Valkavisko seniūnas, nuo 1566 Lietuvos Brastos vaivada. Jurgio sūnus Petras (m. apie 1631) Lahoisko ir Berdyčivo grafas, nuo 1611 buvo Minsko pilininkas, nuo 1618 – vaivada. Minske 1615 įkurdino dominikonus. Jurgio sūnus Eustachijus Jonas (m. 1631), 1611–14 buvo Mstislavlio, nuo 1614 Lietuvos Brastos vaivada. Pasižymėjo mūšiuose su švedais (1605 prie Cėsių), turkais (1621 Chotino mūšyje). Fundavo jėzuitų kolegijos Lietuvos Brastoje, bazilijonų vienuolyno Žirovičiuose (Baltarusija) statybas. Dalį turtų paskyrė Vilniaus akademijai.
Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius (Jeremijaus Falcko vario raižinys, apie 1650, išspausdinta Georgijaus Försterio Gdanske; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Jurgio Tiškevičiaus De perfectione (išleista 1624 Krokuvoje) antraštinis lapas (Jogailos universiteto biblioteka Krokuvoje)
Eustachijaus Jono sūnus Jurgis (J. Tiškevičius) buvo Žemaičių, Vilniaus vyskupas, jo brolis Antanas (m. 1649) 1640–45 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas, vėliau didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka, Ukmergės ir Upytės seniūnas. Vasilijaus provaikaitis Jonušas (m. 1649; tėvas Teodoras, 1549–1621, Jurgio sūnus) buvo Kijevo vaivada; pulkininkas. Kovėsi su Krymo totoriais, buvo patekęs į jų nelaisvę. Grįžęs rėmė katalikus. Ukrainoje įkūrė keletą vienuolynų.
Antanas Domininkas (A. D. Tiškevičius; tėvas, Eustachijaus Jono brolio Martyno, 1567–1631, provaikaitis Emanuelis Vladislovas, 1650–1704, – Lahoisko ir Berdyčivo valdytojas) buvo Žemaičių vyskupas.
Emanuelio Vladislovo vaikaitis (tėvas Teodoras, 1680–1748) Stanislovas Antanas (g. 1727, m. 1801 12 29 Balbieriškyje) buvo Ariogalos tijūnas, 1773 Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka, nuo 1775 Mstislavlio, nuo 1783 Žemaitijos kaštelionas. Valdė Balbieriškio dvarą. Apdovanotas Baltojo Erelio ir Šv. Stanislovo ordinais. Jo sūnus generolas Tadas (T. Tiškevičius, 1774–1852) – 1794 sukilimo ir 1830–1831 sukilimo Lietuvoje veikėjas. Stanislovo Antano vaikaitis Vincentas Tomas (1796 04 10–1856 04 28; tėvas Jurgis, 1768–1831) 1831 vadovavo Kijevo ir Podolės gubernijų sukilėliams, jiems atstovavo Seime. Sukilimui pralaimėjus emigravo į Prancūziją. Sukilimo Lietuvoje vieno vadų pulkininko J. Zaliwskio pavedimu organizavo karines pajėgas, Paryžiuje priklausė emigrantų J. Lelewelio grupuotei, telkė lenkų visuomenines organizacijas. Po Prancūzijos 1848 revoliucijos apsigyveno Poznanės krašte. Iš Stanislovo Antano palikuonių kilusi lenkų kino aktorė B. Tyszkiewicz (g. 1938).
Tado Tiškevičiaus portretas (litografija, apie 1833, dailininkas L. Th. Bardelis, Kazimiero Didžiojo universiteto Bydgoszcziuje biblioteka)
Tiškevičių Užutrakio dvaro rūmai
Antano Domininko brolio Mykolo Jono (1680–62) vaikaitis Pijus (1759–1858; tėvas Felicijus, 1719–62) dalyvavo 1794 sukilime, jo sūnūs Konstantinas Benediktas Stanislovas (K. B. S. Tiškevičius) buvo etnografas, archeologas, geografas, Eustachijus (E. Tiškevičius) – archeologas, kolekcininkas.
Tiškevičių rūmai Lentvaryje
Mykolo Jono sūnus Juozapas Ignotas (1724–1815 Prancūzijoje) 1811 įsigijo Biržų (Astravo) dvarą. Vadovavo kavalerijos pulkui, kuris rėmė Prancūzijos imperatorių Napoleoną I per jo karus Europoje ir žygį į Maskvą. Jo sūnus Mykolas Juozapas (1761–1839) buvo Biržų ir Valažino (Minsko sr.) dvarininkas, Lenkijos kariuomenės pulkininkas, 1824 įsigijo Palangos dvarą. Mykolo Juozapo vyriausias sūnus Jonas Konstantinas (1801–1862 Valažine) Biržuose įsteigė pradžios mokyklą lietuviams valstiečiams (veikė iki 1863; po 1863–1864 sukilimo paversta rusiška), pastatydino (baigta 1853) bažnyčią. Jo sūnus Vladislovas Lentvaryje 1899 perstatydino dvaro rūmus. 1914 Vilniaus lenkų mokslo draugijai perdavė apie 5000 dokumentų ir kitų senienų.
Mykolo Juozapo sūnus Juozapas Mykolas (1805–44), jo sūnūs Mykolas (1826–97) ir Jonas Vytautas (1831–92), jo sūnus Jonas Juozapas (1867–1903) ir jo sūnus Jonas Mykolas (1896–1939) buvo Trakų Vokės, Valažino dvarininkai. Jono Juozapo sūnus Mykolas Zigmantas (1903–74) buvo Lenkijos teisininkas, diplomatas. Mykolo Juozapo sūnus Benediktas (1801–1866 08 11 Paryžiuje), nusipirkęs Raudondvario dvarą su pilimi, ją 1835 restauravo, išpuošė meniškais paveikslais, įrengė didelį parką, sodą ir šiltadaržį, veikė vyno darykla, plytinė. 1846–49 buvo Kauno gubernijos bajorų maršalka. 1857 pastatydino Raudondvario bažnyčią. Turėjo rūmus Vilniuje. Jo palaikai iš Paryžiaus buvo parvežti į Raudondvarį ir palaidoti bažnyčios kriptoje. Benedikto užaugintas dukters Marijos Vandos (1833–60) sūnus Benediktas Henrikas (B. H. Tiškevičius; tėvas Mykolas, 1824–54, Stanislovo Antano provaikaitis), paveldėjęs Raudondvarį, tapo keliautoju ir fotografu.
B. H. Tiškevičius (centre) keliauja po Aziją (1876; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Tiškevičių rūmai Palangoje
Juozapo Mykolo sūnaus, Kretingos, Lentvario, Palangos ir Užtrakio dvarų savininko Juozapo (1835–91) sūnus Feliksas (1872–1933) Palangoje pastatydino rūmus (1902; dabar Palangos gintaro muziejus), kurhauzą, įkūrė parką (projekto autorius – É. F. André), įrengė artezinį gręžinį; 1933 Palangai suteiktos kurorto miesto teisės. Felikso jauniausias sūnus Alfredas (1913–2008) – Palangos miesto garbės pilietis (mokėjo lietuviškai), jam priklausančias valdas Palangoje padovanojo Lietuvos valstybei. Juozapo sūnus Aleksandras (1866–1945 05 Elstene, Žemutinė Saksonija) buvo Kretingos dvarininkas. Mirus tėvui, 1875 pirkusiam iš grafo M. Zubovo Kretingos dvarą, paveldėjo jo ūkį. Bendravo su lietuvių tautinio atgimimo veikėjais, 1897 05 05 memorandume Rusijos imperijos Kauno gubernatoriui išdėstė lietuvių rusinimo politikos nepagrįstumą, pabrėžė lietuvių spaudos leidimo būtinybę. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją.
Juozapas Tiškevičius (apie 1875; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Aleksandro sūnus Kazimieras (1896 Kretingoje–1941 06 prie Skuodo) buvo Rusijos (dalyvavo I pasauliniame kare), 1919–22 Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkas; dalyvavo Nepriklausomybės kare, Birželio sukilime. Nacių Vokietijos kareivių nušautas; palaidotas Kretingoje.
-Tiškevičius; -Kalenikas Miškovičius; -Tiška; -Timotiejus; -Eustachijus Tiškevičius; -Jurgis Tiškevičius; -Levas Tiškevičius; -Skuminas Tiškevičius; -Dimitras Tiškevičius; -Petras Tiškevičius; -Jonušas Tiškevičius; -Eustachijus Jonas Tiškevičius; -Antanas Tiškevičius; -Stanislovas Antanas Tiškevičius; -Juozapas Ignotas Tiškevičius; -Mykolas Juozapas Tiškevičius; -Vincentas Tomas Tiškevičius; -Mykolas Tiškevičius; -Jonas Vytautas Tiškevičius; -Jonas Juozapas Tiškevičius; -Jonas Tiškevičius; -Vladislovas Tiškevičius; -Benediktas Tiškevičius; -Feliksas Tiškevičius; -Alfredas Tiškevičius; -Mykolas Zigmantas Tiškevičius; -Aleksandras Tiškevičius; -Juozapas Tiškevičius; -Kazimieras Tiškevičius
415
2454