titano lydiniai

titãno lydinia, lydiniai, kurių pagrindinis metalas yra titanas. Yra geresnių mechaninių savybių, dažnai atsparesni korozijai negu techninis titanas. Titano lydinių legiravimo svarbiausias elementas – aliuminis, didinantis jų terminį stabilumą. Be aliuminio, titano lydiniai legiruojami chromu, geležimi, manganu, molibdenu, vanadžiu, alavu. Pagal struktūrą titano lydiniai skirstomi į α, α + β ir β lydinius. α lydiniai yra titano lydiniai su aliuminiu, aliuminiu ir alavu arba su aliuminiu ir mažais mangano, cirkonio, molibdeno, volframo kiekiais. Šių lydinių stipris tempiant 600–1000 MPa, jie atsparūs korozijai, gerai suvirinami, kietinami deformaciniu būdu. α + β lydiniai, be 4,5–6 % aliuminio, dar legiruojami molibdenu, vanadžiu, niobiu, chromu, manganu, geležimi. Šių titano lydinių stipris tempiant 900–1200 MPa ir juos galima stiprinti terminiu būdu. Kylant temperatūrai β lydiniai tampa ne tokie stabilūs kaip α lydiniai, jų technologinis plastiškumas didesnis negu α lydinių. β lydiniai gaunami titaną legiruojant brangiaisiais elementais – vanadžiu, molibdenu, niobiu, tantalu, todėl jie naudojami retai. Titano lydiniai yra gerų liejiminių savybių, bet dėl titano didelio cheminio aktyvumo juos lieti sunku. Dėl šios priežasties titano lydiniai lydomi ir pilstomi vakuume arba inertinių dujų terpėje.