Tiuringija

Tiurngija (Thüringen, Freistaat Thüringen), federacinė žemė Vokietijos vidurinės dalies rytuose.

Saalės upės slėnis Tiuringijoje į šiaurę nuo Jenos

Plotas 16 172 km². 2,11 mln. gyventojų (2021).

Centras – Erfurtas (213 200 gyventojų, 2021). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Jena (110,5), Gera (91,4), Weimaras (65,1), Gotha (45,1), Eisenachas (41,8), Nordhausenas (40,6), Ilmenau (38,5), Suhlis (36,1), Mühlhausenas (35,8).

Tiuringija suskirstyta į 17 apygardų; 6 miestai (Erfurtas, Eisenachas, Gera, Jena, Suhlis, Weimaras) turi apygardos teises.

Didesniąją Tiuringijos dalį užima kalvota derlinga Tiuringijos lyguma. Piečiau jos iš šiaurės vakarų į pietryčius nutįsęs Tiuringijos Miško kalnagūbris (jame yra Tiuringijos aukščiausia vieta – Didžiojo Beerbergo kalnas, 982 metrai). Šiaurėje į Tiuringijos teritoriją įsiterpusios Harzo kalnų, pietuose (Bavarijos žemės pasienyje) – Rhöno ir Frankonijos Miško kalnagūbrių šakos.

Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo –0,2 °C iki –2,2 °C, liepos – 15,5–17,8 °C, Tiuringijos Miško aukščiausiose vietose atitinkamai –4,0 °C ir 12,5 °C. Tiuringijos lygumoje per metus iškrinta 450–600 mm kritulių, Tiuringijos Miške iki 1300 milimetrų.

Didžiausios upės – Saale (Elbės intakas) ir jos intakas Unstrutas. Per Tiuringijos pietvakarinę dalį teka Werra (Weserio intakas). Iš dirvožemių Tiuringijos lygumoje vyrauja juodžemiai ir rudžemiai, jos pakraščiuose – kalciažemiai; Tiuringijos Miško dirvožemiai akmeningi.

Miškai (daugiausia jų kalnuose; auga pušys, ąžuolai, bukai) užima per 30 % Tiuringijos ploto. 8 saugomos gamtos teritorijos (tarp jų – Hainicho nacionalinis parkas, Tiuringijos Miško ir kiti gamtos parkai, biosferos rezervatai).

Tiuringija – pramoninis agrarinis kraštas. Gaunamos gamtinės dujos (į šiaurės vakarus nuo Erfurto), kasama kalio druska. Automobilių (Opel Eisenach GmbH įmonė Eisenache), mašinų (staklių, tekstilės pramonės, žemės ūkio mašinų) gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos, tiksliųjų prietaisų ir optikos (Carl Zeiss Jena GmbH, Jenoptik AG įmonės Jenoje), aukštųjų technologijų, stiklo (Ilmenau, Jenoje), porceliano, chemijos, farmacijos (Jenoje, Weimare), tekstilės, medienos apdirbimo, poligrafijos (geografijos ir kartografijos leidykla VEB Hermann Haack Gothoje; įkurta 1785), maisto pramonė, žaislų gamyba (Sonneberge, nuo 16 amžiaus).

Žemės ūkio naudmenos užima apie 50 % Tiuringijos ploto. Auginama javai (daugiausia kviečiai, miežiai), cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Sodininkystė. Didelius plotus užima pievos ir ganyklos. Veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Miškininkystė ir miškų ūkis. Turizmas; Tiuringijos Miške daug kurortų, žiemos sporto ir poilsio centrų (Oberhofas, Friedrichroda ir kiti). Turistų lankomiausi Tiuringijos miestai: Weimaras (jame yra objektų, įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą, 1996, 1998), Erfurtas, Eisenachas (netoli jo yra Wartburgo pilis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999), Gotha, Jena.

Per Tiuringijos teritoriją eina Berlyno–Miuncheno, Dresdeno–Frankfurto prie Maino automobilių magistralės. Daugiausia geležinkelių susikerta Erfurte. Erfurto‑Weimaro oro uostas (vietiniai ir tarptautiniai skrydžiai).

2271

Istorija

Tiuringijos pavadinimas kilo nuo germaniškų tiuringų genčių, čia atsikrausčiusių apie 350 po Kristaus. 5 a. antrame ketvirtyje juos nukariavo hunai. 6 a. pradžioje tiuringai sukūrė karalystę tarp Harzo kalnų ir Dunojaus upės, 531–532 ją nukariavo ir vėliau kunigaikštystės teisėmis valdė frankai. 8 a. pradžioje Tiuringija padalyta į grafystes, šv. Bonifacas tiuringus apkrikštijo. Nuo 11 a. antro ketvirčio Tiuringiją valdė Liudovingų giminės landgrafai, nuo 1265 – Wettinų giminė. Šios giminės atšakos 15 a. pasidalijo Tiuringiją. Vienos kongrese (1814–15) ir po 1866 karo su Austrija nedidelių Tiuringijos teritorijų įsigijo Prūsija.

Po I pasaulinio karo susikūrus vadinamajai Weimaro respublikai iš 7 senųjų kunigaikštysčių sudaryta Tiuringijos žemė (centras – Weimaras).

II pasaulinio karo pabaigoje Tiuringija atiteko SSRS okupacinei zonai, tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos dalimi. Prie Tiuringijos prijungus anksčiau Prūsijai priklausiusių žemių 1949 sudaryta nauja didesnė Tiuringijos žemė. 1952 panaikinta, vietoj jos sudaryti 5 rajonai. Tiuringijos žemė vėl atkurta (centras – Erfurtas) 1990 suvienijus Vokietiją.

2271