Tiziano. Autoportretas (aliejus, apie 1562, Prado muziejus Madride)
Tiziano (Ticiãnas), tikr. Tiziano Vecellio (Ticianas Večèlijus) apie 1485–90Pieve di Cadore (prie Venecijos) 1576 08 27Venecija, italų tapytojas. Venecijos mokyklos žymiausias dailininkas. Mokėsi pas Gentile Bellini ir Giovani Bellini bei Giorgione (šio įtaka labiausiai pasireiškė Tiziano ankstyvojoje kūryboje – Dangiškoji ir žemiškoji meilė, apie 1514). Studijavo A. Dürerio, Michelangelo, Rafaelio kūrybą. Daugiausia kūrė Venecijoje, t. p. Italijos kituose miestuose (Paduvoje, Ferraroje, Bolonijoje, Romoje), Vokietijoje. Tiziano užsakovai buvo popiežiai, kardinolai, karaliai, hercogai, kunigaikščiai.
Kūryba
Nutapė religinės, mitologinės tematikos paveikslų, portretų. Susiklosčiusiam savitam Tiziano stiliui būdinga monumentalios dinamiškos daugiafigūrės, patoso, dramatizmo kupinos kompozicijos, švytinčių spalvų koloritas, intensyvūs mėlynos ir raudonos kontrastai (altoriniai paveikslai Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų 1518, Pesaro šeimos madona 1526, abu Santa Maria Gloriosa dei Frari bažnyčioje Venecijoje, Veneros šventė 1518). Brandžiojo laikotarpio paveikslai (Urbino Venera, Švč. Mergelės Marijos įvesdinimas į šventyklą, abu 1538) statiškos kompozicijos, sodrių ramių, subtiliai niuansuotų spalvų. Nutapė daug moterų atvaizdų (Moteris prieš veidrodį, apie 1515, Gražuolė 1537, Venera su veidrodžiu, apie 1555, Atgailaujanti Marija Magdalietė, apie 1560), kartais su erotine potekste (Danajė 1545, 1554). Kiti žymūs portretai: Karolis V su šunimi (1533), R. Farnese’s (1542), Popiežius Paulius III (1543), P. Aretino (1545), Popiežius Paulius III su Alessandro ir Ottavio Farnese’ėmis (1546), Sėdintis Karolis V (1548), autoportretai (1562, 1567); jiems būdinga psichologizmas, vaizduojamą asmenį individualizuojanti kompozicija ir koloritas.
Tiziano. Federico II Gonzaga, pirmasis Mantujos kunigaikštis (aliejus, 1529, Prado muziejus Madride)
Nuo 1550 daugiausia tapė Pilypui II: portretus, mitologinius paveikslus pagal poezijos kūrinius, religines kompozicijas (Šv. Jeronimas 1552, Šv. Sebastijonas, Vainikavimas erškėčiais, abu apie 1570, Pieta 1576). Vėlyvojo laikotarpio paveikslams būdinga santūrūs auksiniai tonai, raiški faktūra, oro virpėjimo įspūdis, sukurtas daugybe atspalvių, persiliejančiais pustoniais; formas modeliavo laisvais potėpiais teptuku, mentele, pirštais. Sukūrė daug piešinių. Tiziano kūryba padarė didelę įtaką Vakarų Europos tapybos raidai (Tintoretto, P. P. Rubensui, A. Watteau, E. Delacroix, kitiems).
Tiziano. Venera ir Adonis (aliejus, 16 a. 6 dešimtmetis, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
1664