Tòbito knygà, viena Senojo Testamento knygų. Judėjų ir katalikų tradicijoje priskiriama prie Antrojo kanono knygų, protestantų neįtraukta į Biblijos kanoną. Parašyta apie 200 prieš Kristų, manoma, hebrajų ir aramėjų kalbomis; išliko tik vertimas į graikų kalbą. Tobito knygos pagrindinis tikslas – parodyti, kad Dievas atsilygina jam ištikimiems žmonėms, pabrėžiama išmaldos davimo ir mirusiųjų laidojimo svarba, iškeliama egzorcizmo, angelologijos, demonologijos (manoma, dėl persų įtakos) temos. Spėjama, aprašomi 8–7 a. prieš Kristų įvykiai. Pateikta į Ninevę ištremto žydo Tobito šeimos istorija. Pasakojama, kad Tobitas darė tai, kas dora – duodavo išmaldą vargšams, laidojo mirusiuosius, kuriuos buvo draudžiama laidoti.
2182