Tobolsk (Tobòlskas), miestas Rusijos Federacijos azijinėje dalyje, Tiumenės srities šiaurėje, prie Irtyšiaus, netoli Tobolo žiočių, į šiaurės rytus nuo Tiumenės; rajono centras. 98 932 gyventojai (2020).
Upių uostas. Per Tobolską eina Tiumenės–Surguto geležinkelis; plentas į Tiumenę. Naftos chemijos (suskystintųjų dujų, lengvųjų angliavandenilių, monomerų), medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (gelžbetonio, plytų), poligrafijos, siuvimo, maisto (žuvų apdorojimo) pramonė, laivų, elektrinių variklių remontas. Kaulo meninės raižybos amatai. Žvejyba. Socialinė edukacinė akademija (1916–2009 pedagoginis institutas), Tiumenės, Tiumenės naftos ir dujų, Tiumenės architektūros ir civilinės inžinerijos universitetų, Tiumenės teisės, Sibiro verslo ir informacinių technologijų institutų, Novosibirsko vandens transporto, Tiumenės žemės ūkio akademijų filialai. Dvasinė seminarija. Dramos teatras (įkurtas 1705). Tobolsko istorijos ir architektūros muziejus‑draustinis (įkurtas 1870, iki 1961 krašto muziejus), Sibiro plėtros istorijos muziejus (įkurtas 2010 prie Rusijos mokslų akademijos Tobolsko biologinės stoties). 17 a. pabaigos – 18 a. pradžios kremliaus ansamblis.
Tobolsk
Istorija
1587 prie laivuojamų upių kazokų įkurtas Tobolskas jau 16 a. pabaigoje tapo Sibiro kolonizacijos centru, administracine ir kultūros sostine. Nuo 1705 Tobolske statyti spektakliai, 1743 atidaryta dvasinė seminarija, 1810 – berniukų gimnazija. 1708–82 Tobolskas buvo Sibiro gubernija, 1782–96 Tobolsko vietininkystės, 1796–1919 Tobolsko gubernijos centras. Jau 17 a. Tobolskas tapo Rusijos politine tremties vieta: 18 a. pirmoje pusėje į Tobolską atitremta karo belaisvių švedų, 19 a. tremti, Tobolsko katorgos kalėjime kalinti dekabristai, 1830–31, 1863 sukilimų dalyviai. 1917 08–1918 04 Tobolske tremtyje gyveno Nikolajus II su šeima. 1782 buvo 13 300, 1897 – 20 400, 1923 – 15 000, 1939 – 32 200, 1979 – 62 000, 1989 – 94 100, 2002 – 101 600 gyventojų.
Lietuviai
1941 ir 1946 į Tobolską atitremta lietuvių šeimų (daugiausia moterų su mažais vaikais). Stipresnieji tremtiniai dirbo aplinkiniuose miško pramonės ūkiuose, kiti – Tobolske siuvykloje, artelėje Udarnik. Po II pasaulinio karo mieste veikusio lagerio kaliniai Tobolsko apylinkėse kirto mišką.