Tògo architektūrà ir dail
evių daugiagalvė vaza (terakota, Barbier-Mullerio muziejus Ženevoje)
Nuo seno šalyje paplitę dailieji amatai. Miškingose teritorijose statomi apskritimo plano moliniai gyvenamieji namai su kūgio pavidalo šiaudiniais stogais; kartais jie sudaro įtvirtintas sodybas (vadinamąsias sukkale). Kalnuotoms vietovėms ir šalies šiaurinei daliai būdingi stačiakampio plano gyvenamieji namai iš rąstų su plokščiais arba dvišlaičiais stogais, lagūnų pakrantėms – būstai ant polių. Šalies šiaurės rytų dalyje paplitę moliniai apskritimo plano gyvenamieji namai‑bokštai (vadinamieji takienta; Koutammakou kraštovaizdis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2004). Mobu, batammalibų ir kabjė etninių grupių atstovai iš moliūgų skobia indus, vadinamuosius kalebasus, pina krepšius, ornamentais dekoruoja medžioklės trofėjų ragus. Čokosiai, kotokoliai, eviai garsėja medžio drožyba, ritualinės paskirties abstrakčių formų skulptūrėlėmis. Medvilniniai audiniai marginami simboliniais motyvais.
20 a. pabaigoje šalyje pradėjo plėtotis profesionalioji dailė; abstrahuotą tapybą kuria S. Edorhas (g. 1955), skulptūrą – A. Kossi (g. 1934), linoraižiniais garsėja El Loko (g. 1950). Vienas žymiausių šalies menininkų – P. Ahyi (1930–2010) sukūrė savitų skulptūrų, freskų, dekoravo pastatų eksterjerų, jis ir nacionalinės vėliavos autorius. 1975 Lomėje įkurtas Nacionalinis muziejus. Nuo 2004 dailininkus rengia Lomės universiteto technologijos ir komunikacijos mokslų bei menų institutas (ISICA). Nuo 20 a. vidurio didžiuosiuose miestuose (Lomėje, Sokodé, Karoje) pagal Vakarų Europos stilius suprojektuota administracinių ir visuomeninių pastatų.
2271
Togo kultūra